Mokslo ir technologijų pasaulis

Pietų Karolinos (JAV) mokslininkai paskelbė duomenis, iliustruojančius, kokią įtaką gyvajai gamtai padarė jonizuojanti spinduliuotė aplink Černobylio ir Fukušimos elektrines.

Paaiškėjo, kad radiacija sumažino gyvūnų populiaciją ir paskatino kai kurių ligų, pvz., kataraktos, plitimą, rašoma ataskaitoje, pateiktoje „Science of The Total Environment“. Katarakta – tai liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo gerai matyti.

Mokslininkų teigimu, Černobylio katastrofa be jokios abejonės buvo didžiulė nelaimė, pakenkusi gyvajai gamtai.

Kita vertus, šios katastrofos dėka AE apylinkės tapo radiologine laboratorija. Joje mokslininkai turi unikalią galimybę stebėti, kaip jonizuojanti spinduliuotė veikia laukinės gamtos gyventojus.

Černobylio katastrofa sukūrė lauko radiologinę laboratoriją

Anksčiau, atominių bombų bandymų metu, mokslininkai taip pat atlikdavo panašius stebėjimus, įvertindami radiacijos toksikologinį efektą ir poveikį gyviems organizmams.

Tačiau bombų bandymų atveju neįmanoma nustatyti, kaip tai veikia gyvūnų populiaciją. Laukiniai gyvūnai, norėdami išgyventi, turi nuolat ieškoti maisto ir kovoti dėl išgyvenimo natūralios atrankos procese, rūpintis palikuonimis. O tai sukelia jiems papildomų iššūkių, skatina migraciją. Šių procesų stebėjimas mokslininkams – tikras lobis.

Černobylio gyvūnus tyrė nuo 2000 m.

Radiologai pradėjo tirti Černobylio apsaugos zoną (30 km spinduliu aplink epicentrą) 2000 metais. Po 11 metų jų lauko laboratorija gerokai padidėjo – panaši nelaimė nutiko Fukušimos atominėje elektrinėje.

Tyrimų metu paaiškėjo, kad radiacija labai keičia gyvūnų gyvenimą, net jei spinduliuotė nėra aktyvi.

Vienas pastebimiausių neigiamų efektų – akių katarakta. Dar branduolinių bombų bandymų metu mokslininkai pastebėjo, kad žmones, apšvitintus sprogstančių užtaisų, iškart ima kankinti katarakta. Analogiškus simptomus mokslininkai nustatė ir ištyrę paukščių, graužikų bei laukinių gyvūnų organizmus.

Tačiau laukinės gamtos atstovai nelaimės epicentre akių ligomis sirgo dažniau, jų diagnozės buvo sudėtingesnės, nei tų gyvų organizmų, kurie gyveno už 30 km ribos.

Kodėl būtent akių katarakta? Mokslininkai paaiškino, kad ši liga yra nuolatinio (chroniško) apšvitinimo pasekmė. Ja dažnai serga, tarkime, lakūnai, kurie daug laiko praleidžia dideliame aukštyje (ten radiacija apie 10 kartų viršija esančią mūsų buitinėje aplinkoje). Katarakta serga ir radiologai.

Sumažėjo Černobylio zonos gyvūnų smegenys

Mokslininkai pastebi, kad apsauginės Černobylio zonos gyvūnams būdingos sumažėjusios smegenys, jie taip pat dažniau kenčia nuo auglių, sumažėja galimybė susilaukti sveikų palikuonių. Be to, padaugėjo paukščių anomalijų (apsigimimų atvejų).

Tyrėjai taip pat padarė išvadą, kad pastebimai sumažėjo ir pati gyvūnų populiacija. Pavyzdžiui, kregždutės pastebimai išnyko didelio radiacinio užterštumo rajonuose. Jos būtų visai išnykusios, jei ne paukščių migracija.

Kaip radiacija veikia ląsteles

Straipsnyje taip pat skelbiama, kad radiacija gyvų organizmų ląstelėse suintensyvina rūgštinius procesus. Jonizuojanti spinduliuotė veikia DNR ir lemia vandenilio peroksido perteklių. O ši medžiaga, savo ruožtu, sugriauna rūgštinę ląstelės pusiausvyrą ir keičia daugybę biocheminių procesų.

Rūgštinio proceso atsvara – antioksidantai. Tai ir gali būti paaiškinimas, kodėl vienos populiacijos radiacijos paveiktos mažiau, nei kitos. Tos gyvūnų rūšys, kurios gali ląstelėse reguliuoti antioksidantų kiekį, tokiu būdu gali „apsiginti“ nuo genetinių pakitimų grėsmės.