Kalbininkė apgynė žodį „krušti“ – ką gi jis reiškia iš tiesų?
|
Garsiai kalbininkei paaiškinus žodelio „pyst“ reikšmę, vilnietė Rima suskubo pasidomėti kitu žodžiu, kuris irgi skamba lyg keiksmažodis – „krušti“. „Perskaičiusi kalbininkės paaiškinimą apie žodelį „pyst“, šnektelėjau apie tai su pažįstama mokytoja. Iš jos išgirdau, kad daugeliui nepadoriai skambantis žodis „krušti“ irgi yra normalus žodis. Labai nustebau! Nuo vaikystės žinojau, kad dulkinti tai galima ir kilimus, bet jau krušti… tik triušiai tą daro. Gal tada ir kitus keiksmažodžius įteisinkim?“ – klausė lrtas.lt rubrikos „Bendraukime“ skaitytoja. Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros prof. dr. Irena Smetonienė ir vėl sutiko paaiškinti šio žodžio reikšmę. „Galiu pasakyti tik tiek – vargšai žodžiai, jeigu jiems reikšmes suteikiame pagal savo sugedimo laipsnį… Šį kartą klausiama apie vieną iš nekalčiausių žodžių. Ir vėl pažiūrėkime, ką mums sako „Lietuvių kalbos žodynas“.
Taigi, žodžio išsiginti negali nei žemaičiai, nei aukštaičiai, nei suvalkiečiai, net geraširdžiai dzūkai. Kaip matome, ne gėda jį vartoti buvo Vaižgantui, Lazdynų Pelėdai ir net J.Balčikoniui – bendrinės kalbos puoselėtojui. Šis žodis turi net 30 vedinių, tokių kaip kruštienė, kruštinė, kruštiniai, kruštinis, kruštinys ir t.t. Tarp jų ir kruša – terminas, kurį vartoja meteorologai, manau, vartoja ir tie, kurie paties veiksmažodžio bijo kaip velnias kryžiaus. Beje, kitaip negu žemaitiškasis ištiktukas „pyst“, žodis „krušti“ yra ir „Dabartinės kalbos žodyne“, tiesa, su žyma „šnek.“ (šnekamosios kalbos):
Koks būtų viso to moralas? Ogi toks, kad nei „pyst“, nei „krušti“ neišgirsime viešai iš Prezidentės, valstybės tarnautojų, dėstytojų ar mokytojų. Tačiau artimoje aplinkoje vartojame gyvą kalbą, ją lemia pašnekovai ir susikalbėjimo kodas. Tik ką tada daryti su kruša? Gal atsiras siūlymų irgi viešai uždrausti? Dėl šventos ramybės, kad kam nesukeltų negerų minčių, kad mokiniai negirdėtų? O gal… čia jau visko prisiūlys komentatoriai…“ – spėjo I.Smetonienė. | ||||||
| ||||||