Mokslo ir technologijų pasaulis

Monetos yra kur kas didesnio tankio, nei vanduo, todėl, įmetus jas į jūrą ar fontaną, metalo gabalėliai tiesiu taikiniu sminga gilyn. Tačiau tai gali būti tikrai nei visais atvejais. Netikite?

Išduosime, jog egzistuoja paprastas triukas, kaip priversti monetą plūduriuoti vandens paviršiuje. Tiesa, šiam triukui dar prireiks paprastus sąvaržėlės.

Sąvaržėlę reikia atlenkti taip, kad gautųsi L forma. Ant jos padėti iš aliuminio (ne jokio kito metalo) pagamintą monetą ir ją švelniai panardinti į vandenį.

Stebėtina, tačiau to pakanka, jog moneta tiesiog liktų plūduriuoti vandens paviršiuje. Tikra magija egzistuoja! Juokaujame.  Dėl to kaltas reiškinys pavadinimu paviršiaus įtempimas.

Kai skysčio viduje esančią molekulę aplinkinės molekulės, esančios jos veikimo sferoje (maždaug 10 molekulės skersmenų), traukia į visas puses vienodai. Tuomet tarsi susidaro pusiausvyra - į kiekvieną pusę molekulė traukiama vienoda jėga ir atstojamosios jėgos susikompensuoja. Visai kitokia situacija yra vandens paviršiuje.

Apatinėje dalyje esančios vandens molekulės  traukia paviršiuje esančias, o iš išorės šios traukos nėra kam atsverti, nes ten yra vandens garai ir oras (jų traukos galima nepaisyti). Taigi, vandens molekulės traukia paviršiaus molekules į vidų, o viduje nėra vietos - ten molekulė prie molekulės, kiekviena traukia viena kitą.

Vadinasi paviršiuje esančios molekulės judėti negali ir pasilieka savo vietoje, sudarydamos molekulinį slėgį tarsi plėvelę. Kitaip sakant, apačioje esančių molekulių traukos jėga sukuria tam tikrą "klijų" efektą, kuris sutvirtina vandens paviršių, paversdamas jį plonute plėvele. Būtent šios plėvelės dėka vandeniu gali čiuožti vandens čiuožikas ir kiti vandens gyvūnėliai.