Mokslo ir technologijų pasaulis

Prancūzė Jeanne de Clisson buvo XIV amžiaus didikė, kuri prisimenama dėl savo 13 metų trukusios piratės karjeros.

Moteris gimė 1300 metais kilmingoje šeimoje šiaurės Prancūzijos provincijoje, tačiau vėliau pažadėjo atkeršyti savo gimtinei už tai, kad pats Prancūzijos karalius Filipas VI paskyrė jos vyrui mirties bausmę.

Ilgainiui dėl nuožmių mūšių jūrose ji gavo „Britanijos liūtės“ pravardę. Pirmą kartą J.de Clisson ištekėjo būdama 12 metų. Su vyru ji susilaukė 2 vaikų, tačiau po 11 metų jos vyras mirė. Vėliau ji ištekėjo už Olivier III de Clisson, su kuriuo susilaukė 5 vaikų.

Jos vyras kovojo Prancūzijos pusėje prieš anglus, tačiau vėliau jis imtas įtarinėti, jog išduos savo šalį ir stos anglų pusėn. 1343 metais jis buvo sučiuptas ir nukirsdintas.

Žinios apie vyro nukirsdinimą labai įsiutino J.de Clisson. Ji pardavė visą savo turtą ir įkūrė vadinamąją „Juodąją flotilę“. Jos kerštas Prancūzijai ir jos karaliui prasidėjo dar tais pačiais metais, kuomet buvo nukirsdintas jos vyras – 1343 metais. Ji ėmė puldinėti Prancūzijos laivus Anglijos kanale.

Žinios apie „Britanijos liūtę“ ėmė sklisti po visą Europą. Keli specialiai paleisti belaisviai su siaubu kalbėjo apie jos juodai nudažytą laivų flotilę su raudonomis vėliavomis. Belaisviai taip pat nupasakojo, kaip žiauriai ji elgiasi su savo pavaldiniais, o sugauti Prancūzijos aukštuomenės atstovai pasigailėjimo nesulaukia.

Buvo kalbama, kad vertingiausius belaisvius J.de Clisson pati nukirsdindavo, sukapodavo jų kūnus ir išmesdavo į jūrą. Jos kerštas tęsėsi su tokiu pat intensyvumu net ir mirus Prancūzijos karaliui Filipui VI.

Galiausiai 1356 metais, po 13 metų piratavimo, J.de Clisson pasitraukė ir grįžo ramiai gyventi į Angliją. Ten ji ištekėjo trečią kartą už leitenanto sero Walterio Bentley. Vėliau ji grįžo į Prancūziją gyventi Henebonto pilyje, kur numirė 1359 metais.