Atskleista, ko žmonės labiausiai gailisi prieš mirtį
|
Daugelis nejučia susimąstome apie vyresnių apgailėtą nepastebimai prabėgusią jaunystę. Gal iš tiesų per daug dirbame ir per mažai ilsimės, per daug laužome save, kad taptume tuo, kuo nesame, ir turėtume tai, ko mums iš tikrųjų galbūt ne taip ir reikia. Visi esame pridarę klaidų, dėl kurių gailimės, tačiau, kaip rodo statistika, net 75 proc. žmonių labiausiai apgailestauja dėl to, ko nepadarė. Tarp klaidų dažniausiai įvardijamas per didelis atsidavimas darbui, užsisklendimas savo problemose, pamirštant draugus, ar net neapgalvotai pasirinkta specialybė, santuoka su netinkamu žmogumi ir ne laiku susilaukta atžala. Ta vienintelė svarbi klaida visą gyvenimą ir pakreipia netinkama linkme, nes netinkamai pasirinkta specialybė verčia vargti nemėgstamame darbe, o netinkamas partneris gadina gyvenimą. Dėl ko dažniausiai apgailestauja žmonės, kuriems gyventi liko vos keletas dienų? Tokį sąrašą sudarė daugelį metų slaugos namuose dirbusi britė. „Gaila, kad aš neturėjau drąsos gyventi taip, kaip norėjau, o ne taip, kaip iš manęs tikėjosi kiti.“
Kai žmonės suvokia, jog jų gyvenimas beveik baigtas, pažvelgę atgal pamato, kiek daug neįgyvendintų svajonių liko. Dauguma jų prisipažįsta nepadarę nė pusės to, ko labiausiai troško. Labai svarbu įgyvendinti bent didžiausias savo svajones ir būti savimi, nes praradus sveikatą ko nors imtis jau būna per vėlu. „Gaila, kad taip daug dirbau.“
Įsitikinimas, jog kuo daugiau dirbsime, tuo laimingesni būsime mes ir mūsų artimieji, nėra teisingas. Dažniausiai jaunystės ilgisi ir apgailestauja didžiąją savo gyvenimo dalį monotoniškam darbui paaukoję vyrai. Kartais užtektų tik šiek tiek mažiau dirbti, kad pakeistum gyvenimo būdą. „Gaila, kad neturėjau drąsos išreikšti savo jausmų.“
Dauguma žmonių slopino jausmus, kad išsaugotų tam tikrus santykius su aplinkiniais. Galiausiai jie susitaikydavo su esama padėtimi ir niekada netapdavo tokie, kokius norėjo save matyti. Dažnai ligų priežastimi tampa užslopintas pyktis ir apmaudas. Geriausia vengti bendravimo su nepageidautinais žmonėmis. „Gaila, kad nepalaikiau ryšių su savo draugais.“
Daugelis žmonių per daug užsisklendžia, nuvertindami žmogiškųjų santykių reikšmę, o prieš mirtį gailisi praradę metų metus trukusią draugystę. Kai mums viskas gerai, svarbiausiais dalykais gyvenime atrodo socialinė padėtis ir pinigai, bet prieš mirtį daug vertingesnė yra artimųjų meilė. „Gaila, kad neleidau sau būti laimingesniam.“
Dauguma žmonių nesupranta, kad jų laimė yra būtent jų pačių pasirinkimas. Jie pakluso tradicijoms, susiformavusiems įpročiams ir bijojo palikti savo jaukią zoną. Dėl baimės iš esmės keisti gyvenimą žmonės apsimeta, kad yra viskuo patenkinti. Tad kaip nugyventi gyvenimą, kad netektų gailėtis? Vienas būdų – tikėti, kad viskas vyksta tik į gera ir tik tai, kas turėjo įvykti. Juk jei nuolat gailėsimės praeityje padarytų klaidų, ne tik prarasime pasitikėjimą savimi, bet ir susirgsime depresija. Visi klystame, o klaidos gali tapti puikia galimybe sužinoti apie save ką nors nauja, įvertinti savo privalumus ir trūkumus, pažinti aplinkinius, išmokti labiau pasirūpinti savimi. | ||||||
| ||||||