Mokslo ir technologijų pasaulis

Kembridžo ir Oksfordo universitetų mokslininkai pasitelkė naujausią technologiją, kad atkurtų, kaip realiai skambėjo prieš 8000 metų gyvavusi indoeuropiečių prokalbė, tapusi daugiau negu 440 šiuolaikinių kalbų motina. Pasitelkus sudėtingą algoritmą kompiuteris simuliavo seniai išnykusios ir nepalikusios jokių rašytinių šaltinių kalbos garsus. Britams jie atrodo keisti. Lietuviui – visiškai suprantami.

Mes Lietuvoje seniai žinome, kad esame mažiausiai pakitusios senovinės indoeuropiečių kalbos saugotojai, o lietuviški žodžiai dažnai primena sanskritą. Tačiau Oksfordo ir Kembridžo mokslininkams tokio mūsų įsitikinimo nepakako. O gal jie apie lietuvių kalbą nė nebuvo girdėję.

Kad ir kaip ten būtų, jiems žinoma, kad daugybė pasaulio kalbų kilo iš kelių šaltinių. Ir didžiausia jų grupė, kuri vienija Europos, Indijos pusiasalio, Artimųjų Rytų šalių kalbas, kilo iš vienos indoeuropiečių prokalbės.

Tapusi visų šiuolaikinių Europos kalbų motina ji atsirado kažkur stepėse į šiaurę nuo Kaspijos jūros ir gyvavo 6000-3500 m. pr. Kristų. Rašytinių šaltinių neišliko, lingvistams labai sudėtinga atkurti pirminės kalbos skambesį.

Todėl britai pasitelkė sudėtingą algoritmą, kad išgirstų, kaip tais laikais buvo tariami žodžiai, dabar virtę gana skirtingais prancūzų, rusų, kurdų, persų ar švedų kalbų žodžiais.

Mokslininkai nutarė, kad jei skirtingose teritorijose apsigyvenus ta pačia kalba kalbantiems žmonėms jos garsai po truputį išsikraipė ir pakitę įgavo skirtingą skambesį, galima išanalizuoti visų tų kalbų garsus ir panaikinus tuos iškraipymus atkurti pirminį visoms joms bendrą vieno ar kito žodžio skambesį. Jie šią techniką pagrindė bangos formos statistikos metodu.

„Tariamas garsas suvirpina orą, tų garso bangų formą galima išmatuoti ir paversti skaičių seka. Turėdami viena kalba tariamo žodžio skaitmeninę išraišką galime lyginti, kuo ji panaši į kita kalba tariamo to paties žodžio bangų formą. Ir kokius pakeitimus reikia padaryti, kad vienas virstų kitu“, – sako Kembridžo universiteto statistikos laboratorijos vadovas, profesorius Johnas Astonas.

Sudarė įvairių kalbų medį, mokslininkai judėjo juo atgal, kad atkurtų ankstesnį žodžių skambesį, kol rado tą, iš kurio kilo visi kiti. „Bet kurioje atkūrimo stadijoje galime skaitmeninę išraišką vėl paversti garsu, kad išgirstume, kaip žodis kito“, – sako profesorius.

Taip pavyko išgirsti 8000 metų senumo kalbos garsus. Angliškas žodis „one“ virto „oinos“ (taip garsą užrašė britai; lietuvis gana aiškiai čia išgirs „viens“). „Four“ virto „ketwores“ ir t.t.

Nors tyrėjų ataskaitoje niekur net neužsimenama apie lietuvių kalbą, ataskaitos mums ir nereikia – pakanka čia pridėtame video paklausyti, kaip kompiuteris dabartinius angliškus skaičius ištaria senąja indoeuropiečių prokalbe, ir neliks jokių abejonių.

Labai jau aiškiai girdime „trys“, „duo“, „dešim“, „penki“ – būtent taip nuskamba dabartiniai anglų kalbos skaičiai, kai kompiuteris juos ištaria senąja kalba. Ne visi žodžiai skamba taip panašiai, tačiau ir mokslininkai sako, kad kai kurie taisyklingi dabartiniai žodžiai visai iškrito iš atkurtos sekos.

Mokslininkai ne tik netyčia  pamalonino lietuvius, bet ir šį metodą išbandė ir ateičiai nuspėti. Juk matant, kaip vienoje ar kitoje kalboje kito žodis, atrodo nesunku numatyti, kaip jis kis toliau. Tačiau kalba nebūtinai vystosi tiese, tad ateities numatymu mokslininkai užsiimti neketina. Pasitenkino sukūrę metodą, kuris leis lingvistams geriau suvokti ir paaiškinti dabartinių kalbų kilmę.

„Dabar, kai jau sukūrėme didžiąją dalį technologijos, kuri leidžia išgirsti seniai neskambėjusios kalbos garsus, svarbiausias mums kylantis klausimas – kiek toli į praeitį galime nueiti“, – sako profesorius Johnas Colemanas.

Linksmiausia skaityti apie šį atradimą pranešusios britų svetainės „Dailymail“ skaitytojų atsiliepimus. Jie išgirstus prokalbės garsus laiko visiška nesąmone, o mokslininkų darbą – pinigų švaistymu. Tik kažkaip sunku su jais sutikti – jei rastas algoritmas pavertė tokį tolimą anglų kalbos žodį tokiu suprantamu lietuvišku, jis vis dėlto veikia.