Mokslo ir technologijų pasaulis

„Kvailu atrodyt būryje – nauja mada“, – teigia 25-erių kretingiškis Andrius Tirevičius. Jam nėra tabu nei sukiotis miesto centre tarp žmonių ieškant pokemonų, nei naktį šokti iš lovos ir išbėgti į gatvę sugauti dar neturimo virtualaus gyvūnėlio. Nes jis – aukščiausią lygį žaidime „Pokemon Go“ pasiekęs lietuvis.

Oficialiai žaidimas „Pokemon Go“ Lietuvoje tapo prieinamas tik prieš 10 dienų, tačiau A.Tirevičius, kartu su kitais entuziastais, jį išbandė keliomis savaitėmis anksčiau.

„Sužadėtinei parodžiau šį žaidimą ir ji pasakė: „Arba būk geriausias Lietuvoje, arba net nepradėk.“ „Iššūkis priimtas!“ – sekė greitas mano atsakymas.

Iki mūsų vestuvių lieka mažiau nei mėnuo, o į kostiumą, kurį pirkau prieš pusmetį, jau nebeįtelpu, taigi pasitaikė puiki proga rytinių bėgiojimų metu išnaudoti laiką efektyviau siekiant savo tikslo“, – apie pokemonų rinkimo vajaus pradžią pasakojo Andrius, kitiems žaidėjams geriau pažįstamas „AndriusTir“ slapyvardžiu.

Nedideliame pajūrio miestelyje gyvenantis vyras nustebo jau pirmąją dieną vienoje vietoje sutikęs keliolika skirtingo amžiaus žaidėjų. Taigi konkurencija buvo didelė dar žaidimo neišleidus. Tačiau ne visi „Pokemon Go“ žaidėjai yra konkurentai.

Šiame žaidime pasiekus penktą lygį reikia nuspręsti, prie kurios iš trijų komandų – geltonos, mėlynos ar raudonos – nori prisijungti. Šios komandos kovoja dėl strateginių postų miestuose ir stengiasi juos kuo ilgiau valdyti.

Savo mieste Andrius nusprendė suburti raudonųjų komandą. Šiuo metu jis teigia surinkęs 40-ies žmonių „armiją“, kurios nariai nuolat bendrauja internetu ir planuoja, kaip užvaldys miestą bei apgins jį nuo kitų komandų.

Beje, didmiesčiuose skirtingų komandų narių skaičius gali siekti kelis šimtus ar net tūkstančius.

„Vos pradėjęs žinojau, kad tai yra laikina ir po poros savaičių atsibos, todėl stengiausi išnaudoti savo išteklius maksimaliai. Dabar esu toje kryžkelėje, kai viską išbandęs šioje naujovėje, kuri daro perversmą pasaulyje, supratau, jog kūrėjams žaidėjas nebeįdomus nuo tada, kai jis pasiekia aukštą lygį. Jiems tereikia, kad vartotojai pirktų pagalbines žaidimo priemones žaidimo pradžioje ir skatintų draugus išbandyti programėlę“, – nusivylimo neslėpė Andrius, žaidime pasiekęs 25 lygį.

Jis pastebėjo, kad patirties taškų (XP) reikalavimai, reikalingi norint pasiekti sekantį lygį, nuolat auga. Taigi, vertinant XP taškus, pasiekti 25 lygį yra tas pat, kas tris kartus nuo žaidimo pradžios pasiekti 20 lygį.

Tiesa, siekti dar yra ko: šiuo metu Andrius yra surinkęs 101 skirtingą pokemoną iš 148 galimų.

Viskam reikia saiko

Vienu didžiausių „Pokemon Go“ privalumų Andrius įvardija tai, kad žaidimas skatina išeiti į lauką, judėti, pažinti apylinkes ir bendrauti su kitais. Pokemonų gaudytojai dažnai vaikšto ne vieni, o su draugais ar net šeimos nariais. O ir šio žaidimo nežaidžianti Andriaus sužadėtinė žino, kad jis neatsisakys išeiti pasivaikščioti ar net parodys įdomių objektų.

Vis dėlto mažiems vaikams pokemonų gaudymas gali būti pavojingas užsiėmimas.

„Gatvėse tyko daug pavojų, blogi dėdės naudojasi tuo, kad žino, kur ir kada gali ateiti žaidimą žaidžiantys žmonės. O ir jaunesni asmenys įninka į telefoną ir nebemato, kas dedasi po kojomis, o tai kelia didelį pavojų gatvėse. Net ir patys vairuotojai, kurie naudojasi telefonu vairuodami, tapo dar mažiau akyli“, – pastebi Andrius.

A.Tirevičius teigia, kad ir šiuo metu „Pokemon Go“ tik „užpildo tarpus“ tarp kitų veiklų.

„Svarbiausia turėti pastovų režimą, kuris leis jaustis laisvai ir nejausti rutinos, nes nukrypus nuo savo kurso tampa sunku grįžti prie darbų. Vos kažkas atsibosta, aš nebandau savęs perkalbėti, o keičiu tai kitu pomėgiu arba persiorientuoju į kitą sritį“, – aiškina pašnekovas.

Ne mažiau svarbu, kad žaidimai nekenktų asmeniniam gyvenimui ir santykiams. Ir apskritai, geriau į juos pernelyg neįsijausti.

„Esu matęs, kaip žmogus įsijautęs į virtualios realybės žaidimą meta telefoną ant žemės, bandydamas pagauti pokemoną“, – prisiminė A.Tirevičius.

Jam pačiam dėl žaidimo ne sykį teko lankytis neįprastose vietose: bažnyčiose (kuriose dar ir vyksta vestuvės), statybų aikštelėse, vaikų darželiuose, už miško urėdijų ar ligoninių pastatų. Nejaukiausia – sutikti ten darbuotojų ar kitų žmonių.

Tiesa, jei anksčiau jie nesuprasdavo, kodėl atklydėlis būtent čia sustojo ir kelias minutes maigo telefoną, tai dabar vis dažniau pasiteirauja, kaip sekasi žaisti.

Erzina sukčiai

Kretingiškis teigia savo pasiekimus žaidime uždirbęs sąžiningai (juk lėtas važiavimas automobiliu su draugu, renkant pokemonus ir sukant „nueitus“ kilometrus, kurių reikia kiaušiniams išsiristi, nėra nesąžininga?). Užtat jam pikta, kad žaidimo kūrėjai neskiria dėmesio apgaulingai žaidžiantiems žmonėms.

„Tai daryti nėra sunku, jei turi programavimo įgūdžių. Tikiuosi, greitai bus pradėtas kreipti dėmesys į visus serverių lūžinėjimus, apgaulingai GPS naudojančius žaidėjus ir, aišku, į apdovanojimų sistemą, kuri skatina nebežaisti“, – sakė jis.

Paprašytas pažerti patarimų kitiems žaidėjams, „Pokemon Go“ ekspertas savo paslapčių neišduoda.

Užtat skelia motyvuojančią prakalbą: „Nesivaikykite madų ir darykite tai, kas prie širdies. Nebūkite monotoniški ir neužsikabinkite ant vieno dalyko ilgam. Nesiklausykite aplinkinių, kurie smerkia jus už tai, ką darote. „Haters gonna hate“, kad ir ką darytum.

Gyvenimas kupinas iššūkių ir įdomių dalykų, išbandykite kuo daugiau siūlomų išbandymų. Eikite tiesiai į savo svajones ir nesižvalgykite. Nebent tai darote žaisdami „Pokemon Go“ – pakelkite galvas bent kai einate per gatvę.“