Mokslo ir technologijų pasaulis

Jei šiandien vakarienei kepsite žuvį, troškinsite daržoves ar skrudinsite mėsos kepsnį, greičiausiai neapseisite be aliuminio folijos. Tačiau, neskubėkite... ar žinojote, kad ši medžiaga gali rimtai pakenkti jūsų sveikatai?

Aliuminis (ne tik folija) yra populiari virtuvės medžiaga, labiausiai paplitusi besivystančiose šalyse. Iš jo gaminami puodai, keptuvės bei įrankiai. Ilgą laiką tam buvo naudojamas varis, tačiau dėl pigių gamybos kaštų ir patogumo (aliuminį lengviau plauti), jį greitai išstūmė lengvasis metalas.

Atlikti tyrimai parodė, kad nors virti maistą aliuminio puode ar keptuvėje nėra blogas dalykas, tačiau suvynioti jį į foliją ir kepti aukštoje temperatūroje yra gana pavojinga. Ypač atsargiems reikia būti su rūgščiu ar aštriu maistu.

Aliuminio poveikis

Žmogaus organizmas puikiai susidoroja su nedideliu kiekiu aliuminio. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nustatė, kad saugu yra kasdien suvartoti apie 40 mg vienam žmogaus kūno svorio kilogramui per parą. Taigi asmeniui, kuris sveria 60 kg leistinas kiekis būtų apie 2400 mg. Tačiau dauguma žmonių šios medžiagos pasisavina daug daugiau.

Aliuminio galima rasti kukurūzuose, geltoname sūryje, druskoje, prieskoniuose ir arbatoje. Jis naudojamas ne tik virtuvės įrankiams gaminti, bet ir kaip farmakologinių preparatų, pavyzdžiui, skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų bei antiperspirantų sudėtinė dalis. Aliuminio sulfatas taip pat naudojamas geriamojo vandens gryninimo procese.

Mokslininkai tiria, kokią grėsmę žmonių sveikatai kelia sąlytis su aliuminiu. Pavyzdžiui, didelė aliuminio koncentracija buvo aptikta Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenų audinyje. Galiausiai padaryta išvada, kad ši moderni liga išsivystė dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų, susijusių su visuomenės industrializacija. Vienas iš faktorių gali būti platus aliuminio metalo naudojimas kasdieniame gyvenime.

Kiti tyrimai parodė, kad didelių aliuminio kiekių įsisavinimas gali sukelti kaulų ligas ar inkstų sutrikimus. Jis taip pat sumažina žmogaus smegenų ląstelių augimo tempą.

Venkite folijos maisto gaminime

Apibendrinant visus rizikos faktorius, svarbu atsižvelgti į aliuminio koncentraciją. Puodai ir kiti indai oksiduojasi ir sukuria inertišką sluoksnį, kuris apsaugo cheminius elementus nuo išplovimo į maistą. Vis dėlto, kai juos šveičiate po gaminimo, tas sluoksnis dėvisi ir aliuminis taip pat gali patekti į jūsų maistą.

To galite išvengti, jei naują puodą užkaisite tik su vandeniu ir kelis kartus jį užvirinsite, kol pagrindas pasidarys matinis. Tai sukuria natūralią oksidaciją, kuri sustabdo chemikalų išplovimo procesą ir taip apsaugo jūsų sveikatą.

Tačiau maisto kepimas folijoje – jau kita istorija. Tai yra vienkartinė medžiaga, ant kurios inertinio sluoksnio nesukursi. O tyrimai parodė, kad tokio valgio gaminimo metu aliuminio išsiskyrimas į patiekalą viršija PSO nustatytą leistiną ribą.

Labiau tikėtina, kad daugiau aliuminio pateks į maistą, kuris yra rūgštus ar aštrus. Pavyzdžiui, su čili pipirais, citrinomis, pomidorais ir t.t. Tačiau išsiskyrimą sumažina alkoholis ar druska. Tiesa, vynioti šaltą maistą į foliją yra kur kas saugiau. Nors jo ten palikti ilgam laikui taip pat nerekomenduojama.

Taigi vietoj pavojingos aliuminio folijos, siūlome naudoti stiklo ar porcelianinius indus. Šios medžiagos yra patvarios ir svarbiausia nepavojingos jūsų sveikatai.

Tyrimo autorė – chemikė Ghada Bassioni iš Ain Shams universiteto. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale „The Conversation“.