Australijos Vakarinės pakrantės Žvejybos ir žuvivaisos centro darbuotojai jau 12 metų mėgina kovoti su žemyno vakaruose tyvuliuojančius vandens telkinius okupavusiomis mutantų dydžio auksinėmis žuvelėmis. Nekaltos akvariumų žuvytės, paleistos į laisvę, virsta kenkėjais, kurie kelia rimtą grėsmę vietinėmis ekosistemoms.
Į laisvę paleistos auksinės žuvelės užauga iki neįtikėtinų dydžių ir tampa piktybiniais ekosistemų griovėjais, parazitais. Per pastaruosius 15 metų Vasse upėje katastrofiškai išaugo naminiuose akvariumuose laikomų žuvų rūšių populiacijos.
"Ypač daug žalos dėl savo mitybos įpročių pridaro vadinamosios auksinės žuvelės, - teigia tyrėjas Stivenas Betis. – Jos laisvėje ėda visa, kas gyva. Be to, jos drumsčia vandenis – prastėja jų skaidrumas ir švarumas, nes auksinės žuvelės kelia dumblą nuo dugno, su šaknimis rauna dugno augalus, ėda kitų žuvų ikrus. Be to, auksinės žuvelės yra ligų nešiotojos, taip pat iš savo plotų išgena kitų rūšių žuvis.
Anot specialistų, dėl besaikio maitinimosi auksinės žuvelės pašėlusiai nutunka – žvejų sugauti egzemplioriai neretais sveria ir po kelis kilogramus. Per metus auksinė žuvelė upėmis gali nuplaukti apie 200 km.
Vienas įspūdingiausių laimikių – koi karpis, kurio ilgis siekė 1 metrą. Svėrė šis monstras apie 8 kg.
"Jei nebenorite laikyti žuvyčių, užuot paleidę jas į vandens telkinius, nuneškite juos į gyvūnais prekiaujančias parduotuves, - ragina gamtosaugininkai. – Tik šiukštu neišleiskite jų laisvėn. Kad ir kokis nekaltos ir bejėgės tos žuvytės atrodytų, jos gamtai gali pridaryti daug žalos."
