Mokslo ir technologijų pasaulis

Nors dideli ir maži gyvūnai atrodo labai skirtingai, jie turi daugiau bendra, nei įsivaizduojate.

Didieji vėžliai, drambliai ir mėlynieji banginiai juda lėtai, daug lėčiau nei maži gyvūnai. Jeigu kada nors teko rankose laikyti žvirblį ar pelytę, pajutote, kaip jie dreba spinduliuodami karštligišką energiją.

Biologai palygino įvairių dydžių žinduolių širdies plakimą ir išsiaiškino, kad jų visų širdys per gyvenimą suplaka ne daugiau nei 1,5 milijardo kartų. Dramblys gyvena ilgiau už kirstuką ne todėl, kad jo širdis plaka ilgiau, o dėl to, kad jo širdis plaka lėčiau. Taigi dramblio širdis suplaka 1,5 milijardo kartų per ilgesnį laikotarpį nei kirstuko.

Kyla kitas klausimas: kodėl dideli padarai sunaudoja mažiau energijos nei mažesni? Juk drambliai turi trimis trilijonais daugiau ląstelių negu kirstukas. Jos sąveikauja tarpusavyje, išnešioja energiją po visą gyvūno kūną.

Didelių gyvūnų organizme yra daugiau kraujagyslių, judančių dalių, kraujas bei visa kita turi nukeliauti ilgesnį kelią, taigi organizmas turi atlikti daugiau darbo, jis labiau apkrautas. O mažo gyvūno organizme viskas daug paprasčiau.

Trys mokslininkai iš Santa Fe (Naujoji Meksika, JAV) instituto prieš keletą metų atliko tyrimą ir palygino dramblių širdies darbą su liūtų, naminių kačių, pelių bei kirstukų. Jie išsiaiškino, kad dideli gyvūnai turi dovaną – jų ląstelės efektyvesnės ir veikia taupiau.

Tiek dramblio, tiek pelės ląstelės nusidėvi ties 1,5 milijardo širdies dūžių riba, tačiau dramblių ląstelės nusidėvi lėčiau, nes ir širdies plakimas, ir ląstelių pulsavimas yra lėtesnis.

Žmonėms seniau ši tendencija taip pat galiojo, tačiau mes išmokome gerti švarų vandenį, praustis, turime vaistų bei pažengusią mediciną, todėl gyvename ilgiau, negu turėtume pagal savo dydį.