Mokslo ir technologijų pasaulis

Kunigai Romoje skambina pavojaus varpais. Jie tikina, kad velnio apsėstų žmonių yra visa galybė, o padėti jiems nėra kam. Jauni kunigai nenori tapti egzorcistais, nes esą tokia veikla juos gąsdina. Kad ir kaip ten būtų, mokslu tai visiškai nežinoma sritis - tiesiog nėra būdo kaip tai tirti, matuoti ar kitaip fiksuoti. Tokiais atvejais pasirenkamas ignoravimo kelias - kas netiriama, tas ir neegzistuoja.

Tačiau užuominų apie kai kuriais atvejais keistą kunigų poveikį galima išgirsti net ir iš labai rimtų žmonių lūpų - štai ką viename interviu pasakojo psichoanalitinė psichoterapeutė Sandra Simanauskaitė:

Be to, kartais nebeužtenka kreiptis vien į psichologus ar psichiatrus – kartais reikia ir dvasininkų pagalbos, nes pradeda kautis vadinamosios aukštesnės ir galingesnės jėgos, kai žmogų sukausto ir jis nebegali nei dirbti, nei bendrauti, atsiriboja nuo jam svarbių kitų žmonių ir įsivelia į tam tikrą verpetą, iš kurio paskui išsisukti labai sudėtinga.

Taigi, keistų dalykų gyvenime netrūksta, o kokios jų tikrosios priežastys lieka tik spėlioti. Štai vieną iš versijų ir turi katalikų kunigai - galima su ja susipažinti, o ar tikėti ar ne, asmeninis reikalas.

79-metis kunigas Vincenzo Taraborelli demonų išvarymu, arba egzorcizmu, užsiima jau kone tris dešimtmečius. Neretai jis vadinamas labiausiai užsiėmusiu Romos egzorcistu. Garbaus amžiaus kunigas kol kas teigė nenorintis atsisakyti savo darbo.

Kita vertus, perduoti jo nelabai būtų kam. Mat jaunieji kunigai vengia atlikti egzorcizmo seansus. „Sakiau vyskupui, kad nerandu nieko, kas norėtų tai daryti. Daugelis jaunų kunigų baiminasi. Taip, netgi kunigai bijo šėtono. Egzorcisto darbas yra sunkus“, – sakė V.Taraborelli.

Tai nestebina, nes egzorcizmo seansai atliekami aklinai tamsiame kambaryje be jokių langų, o apsėstųjų elgesys gali išgąsdinti tikrai ne vieną. Pats V.Taraborelli šios keistos praktikos ėmėsi visai atsitiktinai – kitam kunigui paprasčiausiai reikėjo pagalbos.

„Nežinojau, kaip atrodo egzorcizmas. Nesimokiau to. Jis man paaiškino, ką turiu daryti“, – pasakojo V.Taraborelli. O dabar darbo jam tikrai netrūksta. Netoli Vatikano esančioje bažnyčioje jis per dieną priima net iki 30 žmonių.

„Prieš egzorcizmo seansus vis dėlto patariu žmonėms apsilankyti pas psichologą arba psichiatrą. Taip pat paprašau atnešti man specialistų išvadas. Palaikau glaudų ryšį su daugeliu psichologų, kurie pas mane siunčia savo pacientus“, – pasakojo kunigas. Atėjusius pas jį V.Taraborelli pirmiausia stengiasi nuraminti.

„Daugelis ateinančių yra sumišę. Nuraminti juos nėra paprasta. Tad iš pradžių pasiūlau kartu su manimi pasimelsti“, – sakė dvasininkas. Vienas įsimintiniausių atvejų, pasitaikiusių kunigo darbe, – moteris, iš kurios velnią jis mėgino varyti net 13 metų.

„Moteris buvo ištekėjusi, tačiau kitas vyras, kuris buvo satanistas, jos geidė. Kai buvo atstumtas, jis ėmėsi burtų, perspėjęs, kad moteris sumokės už savo sprendimą. Vėliau ta moteris atėjo pas mane. Pradėjau melstis, o ji pasinėrė į transo būseną. Staiga ji pradėjo keiktis. Supratau, kad ji apsėsta. Seansui įsibėgėjant ji jautėsi vis blogiau. Tuomet aš paliepiau velniui ją palikti. Moteris pradėjo vemti mažais metalo smeigtukais, plaukų kuokštais ir mažais akmenukais. Skamba neįtikėtinai? Deja, tai yra tiesa“, – tikino kunigas.