Mokslo ir technologijų pasaulis

Per artimiausius dvidešimt metų į Marsą turėtų nuskristi pirmieji žmonės. Vienas iš kelionės metu kilsiančių pavojų – kosminiai orai, t. y. Saulės spinduliuotė, kuri, bet magnetosferos kuriamos apsaugos, gali būti pražūtinga.

Taigi NASA tobulina kosminių orų prognozavimo sistemas. Apie tai buvo šnekama praeitą savaitę vienos dienos konferencijoje Vašingtone. Didžiąją laiko dalį kosminiai orai yra gana vienodi – šiuo metu jau visai gerai žinoma, kiek energingų dalelių pasiekia Žemę kiekvieną sekundę, taigi galima suskaičiuoti ir į Marsą keliausiančių astronautų gausimas dozes.

Bet daug pavojingesni yra Saulės žybsniai ir vainikinės masės išmetimo įvykiai, kurių metu pavojinga spinduliuotė smarkiai sustiprėja. Tai gali pakenkti ir astronautų sveikatai, ir erdvėlaivio įrangai.

Saulės žybsniai gali pakenkti ir palydovams, besisukantiems aplink Žemę, ypač geostacionarioje orbitoje, kurios nesaugo atmosfera ir magnetosfera. Taigi kosminių orų prognozės yra ne tik kosminėms kelionėms, bet mūsų kasdieniam gyvenimui svarbus reikalas.

Kita kelionės į Marsą problema – komunikacija su astronautais. Radijo signalai, įprastai naudojami pranešimams siųsti ir priimti, gali būti sutrikdomi tos pačios energingos spinduliuotės, be to, jais informacija keliauja labai lėtai.

Taigi NASA dar 2013 metais išbandė lazerinę komunikaciją – iš tuo metu aplink Mėnulį skraidžiusio zondo LADEE informacija į Žemę atkeliavo 622 megabitų per sekundę greičiu.

2019 metais planuojamas sekantis sistemos testas – iš Tarptautinės kosminės stoties informacija bus siunčiama į stotis Havajuose ir Kalifornijoje.

Jei šis bandymas, kuriuo tikimasi išmėginti lazerinių komunikacijų galimybes įvairiomis oro sąlygomis, bus sėkmingas, ateityje tokia įranga turėtų tapti standartu kosminėse misijose. Šiuo metu jau planuojamas lazerinių komunikacijų palydovas Marso orbitai.