Mokslo ir technologijų pasaulis

Labai seniai, kuriant vakciną, būdavo kultivuojamos ir naudojamos embriono plaučių ląstelių dalys, tačiau kai kurie žmonės mano, kad vakcinų kūrimui iki šiol naudojamos abortuotos medžiagos, o tai medikams kelia atlaidų šypsnį. Taip LRT RADIJUI sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas. Anot jo, šiais laikais tokia praktika nebetaikoma, o skiepai yra visiškai saugūs net nėščiosioms.

– Kaip susiformuoja nauji gripo virusai?

– Nauji gripo virusai susiformuoja tada, kai susimaišo tie gripo virusai, kurie cirkuliuoja tarp paukščių, tarp kiaulių ir tarp žmonių. Pietų pusrutulyje palankios sąlygos susidaro anksčiau, nes ten žiema ateina anksčiau, kai pas mus vasara.

Ten, kur karštas klimatas ir kur blogos higieninės sąlygos, šie virusai gali labai lengvai susimaišyti ir kartais netgi peršokti rūšinį barjerą. Kitaip sakant, kai ten pradeda plisti tam tikras gripas, jau gali būti susiformavę viruso štamai, kurie prieš tai necirkuliavo (sakykim, gali turėti daug antigenų, kurie peršoko iš kiaulių ar paukščių), – tada daromos prognozės, kad tikėtina, jog tokie viruso štamai vėliau ateis ir į šiaurės pusrutulį, pas mus.

Remdamiesi tuo, mokslininkai informuoja farmacijos kampanijas, kurios operatyviai pradeda gaminti būtent tokios sudėties gripo vakciną. [...] Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, kurios kyla iš tokių stebėjimų, Europoje būna įsigyjama konkrečiam gripo sezonui skirta vakcina.

– Kokia šiemet numatoma gripo padermė, koks pavojingumo laipsnis?

– Šiemet numatomi du A gripo štamai Kalifornija ir Honkongas – pagal tų fermentų sudėtį pavadinimai H ir N:  H1N1 ir H3N2 bei vienas B štamas (Victoria linija). Daugiausia problemų (pandemiją) paprastai sukelia A gripo virusai. B gripo virusų sukeliamos klinikinės problemos kiek švelnesnės. [...]

– Kartais žmonės skundžiasi, kad pasiskiepijo, o po trijų dienų susirgo – prasidėjo ir sloga, ir kosulys. Ką reiškia gyvoji vakcina, negyvoji vakcina ir koks būna gripo skiepas?

– Skiepas negali sukelti ligos. Vakcina gali sukelti tik imuninę reakciją, o ne ligą. [...] Mes, PSO ir visi ekspertai pabrėžia, kad, jei žmogus pasiskiepys nuo gripo, tai nereiškia, kad jis 100 proc. nesusirgs. Jei žmogus stipriai peršals ir gaus didelę gripo viruso dozę nuo kito ligonio, skiepas gali neišgelbėti. Bet ką daro skiepas? Pasiskiepijus imuninė sistema tikrai bus pasiruošusi kovoti su virusu. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie serga sunkiomis chroniškomis lėtinėmis ligomis, – tada gripas praeis daug lengviau ir tikėtina, kad nebus sunkių komplikacijų ar net mirties. Dažniausiai tai būna pneumokoko sukeltos komplikacijos.

Interneto platybėse yra daug visokios informacijos, bet reikia mokėti ją atsirinkti: kur yra geltonoji informacija, o kuri paremta moksliniais tyrimais. Juokinga girdėti, kad, tarkim, skiepuose yra beždžionių ar abortų liekanų ir t. t. Norint išauginti virusą, o paskui jį susilpninti arba suskaldyti, reikia turėti tam tikrų viruso dalelių, kurios paskui galėtų sukelti imuninę reakciją. O tas daleles reikia kažkur išauginti. Tačiau virusai neauga nei ant duonos, nei ant saldainių – auga tik ant tam tikrų ląstelių. Būtent tam iš tam tikrų žmogaus ląstelių (iš plaučių audinio ląstelių) buvo išvesta ląstelių linija.

Bet ar atsiras toks žmogus, kuris norėtų atiduoti savo plautį? To niekas nenorėtų ir tai būtų nehumaniška. Todėl kažkada, labai seniai, buvo panaudotas embriono plaučių ląstelių dalys: jos buvo kultivuotos ir tapo ląstelių kultūra, kuri toliau yra naudojama auginant tuos pačius virusus, kurių pagrindu paskui gaminamos vakcinos. Kai žmonės to nesupranta, jiems atrodo, kad iki šiol naudojamas abortuotos medžiagos ir t. t. Suprantančiam medikui tai sukelia tik atlaidų šypsnį.

– Ar pats skiepas gali sukelti kažkokių reakcijų, nepatogumų?

– Man asmeniškai net rankos neskauda skiepo vietoje. Kartais kažkoks nedidelis pojūtis lieka. Kartais, jei visai nėra jokios reakcijos, gali būti irgi blogai – galbūt tai rodo, kad imunitetas nusilpęs ir nereaguoja. Jei skiepas sukelia per daug stiprią reakciją, galbūt kažkas negerai su imunine sistema. Dažniausiai kalbant apie nepageidaujamas reakcija į skiepą, jos būna dvejopos. Arba vaikutis išsigąsta ir pravirksta, arba toje vietoje parausta ar niežti kurį laiką ir pan.

Daugiausiai problemų sukelia skiepas nuo tuberkuliozės. Kodėl? Todėl, kad naujagimiui vakciną reikia įskiepyti tą jo ploną odelę, į odą, o ne po oda. Jei sesutei nors truputį sudreba ranka, vakcina gali papulti į poodį ir paprasčiausiai toje vietoje sukelti odos uždegimą, kuris bus labai nemalonus ir tęsis kurį laiką. Bet ši vakcina tiesiog privaloma. Ne rekomenduojama, o privaloma. Tėvai, žinoma, gali atsisakyti, bet darytų didžiausią žalą savo vaikui. Kodėl? Ogi todėl, kad tuberkuliozė pas mus labai paplitusi, jos aplink labai daug.

Turime suprasti, kad kas trečias pasaulio gyventojas infekuotas tuberkulioze, bet suserga ne visi – tik apie 5 proc. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių. Taigi tikimybė, kad naujagimis susidurs su tuberkulioze, kuri plinta oro lašeliniu būdu, yra be galo didelė. Būtent skiepas nuo tuberkuliozės naujagimį apsaugo nuo žaibinių tuberkuliozės formų. Mirštamumas nuo jų labai didelis.

Kaip veikia skiepai, vakcinų istorija ir didžiausi pasiekimai

Mes neturime mirštančių naujagimių vaikučių nuo tuberkuliozės, deja, iki šiol vis diagnozuojame beveik 100 jau truputį vyresnių vaikų [per metus – LRT.lt] su tuberkulioze. Jie užsikrečia nuo tėvų, kurie serga atvira tuberkuliozės forma. Vaikai labai serga atvira tuberkuliozės forma. Jie retai platina šią ligą, bet užsikrečia būtent nuo artimiausios aplinkos.

Tai tik vienas pavyzdys. Atitinkamai yra su kiekviena liga, todėl tas skiepas būtinas. Kokios yra teigiamos ar neigiamos tam tikrą laikotarpį pasireiškiančios pasekmės, yra kita šneka. Taip, visoje Lietuvoje yra pavienių vaikučių, kuriems dėl tam tikrų ligų ar imuninės sistemos būklės reikėtų susilaikyti nuo skiepo, bet, jeigu kiti vaikai ir visa visuomenė bus paskiepyta, mes kartu apsaugosime ir tuos vaikučius, kuriems tuo momentu dėl tam tikrų klinikinių indikacijų skiepijimą reikia atidėti.

– Kokioms žmonių grupėms skiepas nuo gripo nemokamas?

– Nemokamas toms grupėms, kurioms pagal PSO rekomendacijas ligų komplikacijos yra ypač pavojingos ir galimos. Pirmiausia, 65 metų amžiaus ir vyresniems asmenims. Nėščioms moterims dabar ypač rekomenduojama pasiskiepyti. Anksčiau buvo manoma, kad tai gali būti nesaugu, bet dabar įrodyta, kad skiepas nėščiosioms saugus ir dar daugiau – būtent pačios nėščiosios aukšta temperatūra kenkia naujagimiui. Taigi, rekomenduojama pasiskiepyti nėščioms moterims.

Skiepas nuo gripo taip pat nemokamas asmenims, gyvenantiems socialinės globos, slaugos įstaigose, kur jie dažnai guli ar yra artimame kontakte. Žinoma, tiems asmenims, kurie serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Tai gali būti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligos, diabetas ar kitos, susijusios su imuniteto pažeidimu ar piktybiniais navikais.

Savaime aišku, skiepas nuo gripo nemokamas ir sveikatos priežiūros darbuotojams, nes jie dažnai kontaktuoja su sergančiais asmenimis, todėl jie gali užkrėsti kitus savo pacientus, jau nekalbant apie tai, kad gali užkrėsti ir artimuosius. Deja, mūsų, pačių medikų, požiūris kartais labai menkas. Labai trūksta supratimo ir gilesnių žinių, kalbant apie imunologiją, skiepus, užkrečiamąsias ligas.

– Per kiek laiko gripo vakcina pradeda saugoti organizmą?

– Tikėtina, kad po 10–14 dienų tikrai susiformuos imunitetas, bus pakankamas kiekis antikūnų. Dabar tikrai dar nevėlu skiepytis tiems, kas nespėjo. Visa už valstybės lėšas įsigyta vakcina – 210 tūkst. dozių – jau išvežiota į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Jei kas nors neturi jos neturi, derėtų paprašyti, kad pasirūpintų, paklaustų, galbūt kitoje įstaigoje yra ir galėtų iš ten gauti tą skiepą.

Šiais metais yra dar viena labai svarbi ir gera galimybė. Žmonės, kurie turi chroniškų ligų, ypač imunodeficito, sergantys onkologinėmis ligomis, nepriklausomai nuo amžiaus, kartu su gripo vakcina gali paprašyti būtinai nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos. Dažniausiai susirgę gripu žmonės patiria pneumokokinės infekcijos komplikacijas ir miršta nuo plaučių uždegimo, kurį sukelia būtent pneumokokas. Šiemet ši galimybė yra. Būtų labai teisinga apsvarstyti galimybę su šeimos gydytoju ir ja pasinaudoti.

– Be skiepų, kaip kitaip saugotis gripo?

– Kai sakoma, kad tam tikru momentu žmogui negalima skiepytis, dažniausiai kalbama apie tai, kad jis tuo metu serga kažkokia liga. Tai gali būti ir peršalimas. Skiepas yra vienintelė specifinė apsaugos priemonė. Nespecifinės apsaugos priemonės visada buvo, yra ir bus svarbios.

Reikėtų pradėti nuo kvėpavimo higienos. Būtų labai gerai, kad sergantis žmogus pirmiausia suvoktų atsakomybę prieš savo šeimą ir visuomenę ir laikytųsi kvėpavimo, kosėjimo, čiaudėjimo higienos, naudotų kaukę eidamas į viešumą. Namuose sergantis žmogus lygiai taip pat turėtų dėvėti kauką, kad mažiau platintų virusą į aplinką, neužkrėstų artimųjų. Vienkartines servetėles būtina išmesti.

Kitas labai svarbus dalykas, kad gripas plinta per nešvarias rankas, jomis palietus veidą, burną, nosį ir pan. Turėtume suvokti – kai esame viešoje vietoje (viešajame transporte, prekybos centre), ypač jeigu naudojamės krepšiais, vežimėliais, jie labiausiai užteršti mikroorganizmais.

Jei nesuvoksime, kad reikia nuolat ir taisyklingai plauti rankas – muilu, bent 20 sekundžių, plauti tiek grįžus iš viešos vietos, tiek prieš gaminant valgį, tiek prieš ir po tualeto, tol negalėsime laikyti savęs išsilavinusiais žmonėmis. Atkreipkime dėmesį, daug žmonių iš viešojo tualeto išeina nenusiplovę rankų.

Savaime aišku, bendras organizmo grūdinimas taip pat labai svarbus. Svarbus ir poilsis, mityba, režimas. Žinoma, būtų labai gerai, kad žmonės, kurie turi lėtinių ligų arba prižiūri vaikučius ir nenorėdami jų užkrėsti, kai įsisiūbuoja gripo sezonas, neitų į viešas vietas, ten, kur didelė tikimybė užsikrėsti gripu. Savaime suprantama, būtini ir tinkami drabužiai, kad nei sušaltume, nei perkaistume. Visa tai mes puikiai žinome nuo senų senovės.