Mokslo ir technologijų pasaulis

Vytautas Didysis buvo du kartus pabėgęs į vokiečių ordiną ir du kartus taikėsi su Jogaila. Kaip jis susitaikė antrąjį kartą? Istorija buvo labai įdomi. Jogaila suprato, kad be Vytauto jis negalės išlaikyti Lietuvos, reikia susitaikyti su savo pusbroliu.

Tačiau kaip perduoti žinią Vytautui, kuris tuo metu buvo pas kryžiuočius? Tai buvo delikatus reikalas, nes nuo misijos slaptumo priklausė sėkmė – reikėjo tinkamo tarpininko. Į ordino žemes reikėjo išsiųsti žmogų, kuris mokėtų paslėpti savo misiją taip, kad net budrūs, apdairūs ir visur savo šnipų turintys kryžiuočiai nieko nesuuostų.

Tam buvo surastas tinkamas kandidatas – vos 20-ies sulaukęs, bet jau Plocko vyskupas, kunigaikštis Henrikas. Jis apsimetė, kad atvyksta sudaryti taikos tarp ordino ir lenkų, buvo priimtas su tinkama pagarba. Kryžiuočiai išklausė Henriko pasakojimą ir, neįtardami jokių piktų kėslų, nusiuntė jį į tą vietą, kur šis labiausiai norėjo patekti – į Ritersverderio pilį šalia Kauno, tiesiai pas Vytautą.

Vyskupas Henrikas išbuvo ten tris savaites, per jas turėjo pakankamai laiko niekam nestebint susitikti akis į akį su Vytautu ir išdėstyti karaliaus Jogailos pasiūlymą. Vytautui pasiūlymas pasirodė priimtinas, jis surinko savo šeimą (išskyrus brolį Žygimantą), liepė ištikimiems lietuviams sudeginti Ritersverderio pilį, po to sugriovė dar dvi kryžiuočių pilis.

1392 m. birželio pabaigoje sugrįžo į Lietuvą.

Tačiau tai ne istorijos pabaiga. Prie Kauno atsitiko ne tik tai, kad Vytautas sutiko taikytis su Jogaila, bet dramatiškai pasikeitė ir pasiuntinio vyskupo Henriko gyvenimas. Ten jis sutiko Vytauto seserį Ringailę, pakako trijų savaičių, kad jaunuoliai vienas kitą pamiltų – taip stipriai, kad vyskupas nusprendė atsisakyti sėkmingos dvasininko karjeros. Tiesa, buvęs Plocko vyskupas neilgai džiaugėsi vedybiniu gyvenimu, jis greitai mirė.

Parengta pagal LRT RADIJO eteryje skambėjusią medžiagą.