Mokslo ir technologijų pasaulis

Iki šiol buvo manoma, kad visos narkozės paveikto žmogaus smegenys pasidaro neaktyvios. Dabar mokslininkai nustatė, kad taip nėra: smegenys išlieka labai aktyvios, tik veikia kitaip ir reaguoja į aplinkos dirgiklius kur kas jautriau.

Iki 1846 metų, kai Bostono mieste, Masačiūsetso centrinėje ligoninėje pirmą kartą buvo panaudota viso kūno narkozė, pacientai, kurie guldavosi ant operacinio stalo, turėdavo apsisvaiginti alkoholiu, skausmą slopinančiais augalais ir juoko dujomis.

Visiškai atsijungti, užmigdyti sąmonę ir nebejausti skausmų žmonėms per operacijas pavyksta tik naudojant moderniuosius anestetikus. Medikai ilgą laiką manė, kad narkozė yra tokia tobula, jog visiškai sustabdo smegenų veiklą, operacijos metu pradingsta refleksai, atmintis ir skausmo pojūčiai.

Įtarimas, kad taip nėra, pirmą kartą kilo mokslininkams prieš ketverius metus. Tada mokslininkų grupė, vadovaujama Gernoto Suppo iš Hamburgo-Ependorfo universiteto nustatė, kad narkotinės medžiagos nenuslopina nervų ląstelių iki visiško neaktyvumo, o tik pakeičia jų signalų perdavimo ritmą.

Tai priverčia nervų ląsteles tapti sinchroniškai aktyviomis. Dėl to informacija nebegali būti perduodama toliau ir apdorojama. Kad taip vyktų, nervų ląstelės turi veikti nuosekliai viena po kitos.

Eksperimentas su pelėmis pribloškė mokslininkus

Neseniai žurnale „Frontiers in Cellular Neuroscience“ buvo aprašyti naujausių mokslinių tyrimų rezultatai. Mokslininkas Mazahoras T.Hasanas su savo komanda iš Berlyno universitetinių klinikų atliko eksperimentą su narkozės paveiktomis pelėmis, kurių smegenų aktyvumą jie galėjo kontroliuoti.

Kaip tuo metu veikia nervų ląstelės, mokslininkai stebėjo naudodami vadinamuosius fluorescencinius proteinus. Šie proteinai pakeičia elektros signalus, per kuriuos komunikuoja nervų ląstelės, į šviesos signalus. Tokiu būdu galima tiksliai nustatyti, kokios nervų ląstelės komunikuoja viena su kita.

Kaip anestezija veikia smegenis?

Pirmasis tyrimų rezultatas: net viso kūno narkozės atveju nervų ląstelės iš tikrųjų būna visiškai aktyvios, bet veikia sinchroniškai, kai būdravimo būsenoje jos nedirba sinchroniškai.

Šių eksperimentų rezultatai sutampa su Gernoto Suppo grupės prieš ketverius metus gautais tyrimų rezultatais. Tada paaiškėjo, kad narkozės paveiktos pelių smegenys reaguoja neįtikėtinai jautriai į išorinius dirgiklius.

Pavyzdžiui, ta smegenų zona, kuri turėjo sureaguoti, į kūno lytėjimo dirgiklius, per narkozę staiga ėmė reaguoti į garsus ir kitus akustinius signalus.

Tai buvo stebinantis atradimas, turint omenyje, kad narkozė juk naudojama tam, kad apsaugotų sąmonę nuo išorinių dirgiklių, ypač skausmo, kurį sukelia operacija.

Šio keisto fenomeno mokslininkai dar nesugeba paaiškinti. Vienas dalykas dabar jau aiškus: nors atrodo, kad narkozė visiškai atjungia sąmonę, smegenys nebūna neaktyvios nė vieną sekundę.