Mokslo ir technologijų pasaulis

Užduotį, esą galinčią padėti geriau išnagrinėti lytiškumo, dauginimosi ir vystymosi temas, devintokams skirtose biologijos pratybose išvydusi aktorė ir laidų vedėja Beata Tiškevič neslėpė pasipiktinimo. Pratybų autorius priekaištus atmeta ir ginasi norėjęs gero.

Praeitais metais išleistoje mokymo priemonėje „Bios 9“ pateikta 12 skirtingų moterų figūrų ir prašoma išsirinkti patraukliausią ir nepatraukliausią, aptariami atlikto tyrimo, kuriuos paveikslėlius pasirinko vaikinai ir merginos, rezultatai, prašoma apibūdinti jų nurodytų nepatraukliausių ir patraukliausių figūrų bruožus.

Užduoties pabaigoje pateikiama ir informacija neva vaikinams labiau patinka moteriškų formų merginos, o „perkarusios atrodo nepatrauklios“.

Pataria puslapį išmesti į šiukšliadėžę

„Norėčiau, kad visos devintokų biologijos pamokos prasidėtų šito puslapio iš pratybų išplėšimu ir draugišku metimu į šiukšliadėžę, kalbėjimu apie tai, ką vertiname labiausiai žmonėse, už ką mylime savo artimus. Nežinau, kas šių pratybų autoriai, labai tikiuosi, kad jie kažkaip persidirbo ir jiems susisuko galva, bet dabar, apie tai rašydama, labai norėčiau juos pakratyti“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė B. Tiškevič.

Ji aiškino nesupranti, ką pratybose veikia kvailas puslapis, ir pasidalijo savo paauglystės prisiminimais.

„Merginos, taip noriu jums perduoti tą suvokimą, kurį turiu šiandien – aš jaučiuosi tokia mylinti ir mylima su viskuo viskuo, ką turiu ir ko neturiu. Gyvenimas yra ne apie tai. Tai – tik ribotų žmonių sapalionės, neleiskite joms jus nubraukti. Vaikinai, tikiuosi, jūs irgi suprantate, apie ką yra žmogus ir asmenybė“, – ragino aktorė.

Atvejis – ne vienetinis

Aktorė sakė aptariamą pratybų puslapį išvydusi socialiniame tinkle „Facebook“, vėliau nuoroda į jį pasidalijo ir viena sekėjų.

„Man dažnai atsiunčia tokius panašius dalykus ar pasakoja, ką mokytojai dėsto per pamokas. Pavyzdžiui, kad chemija – nelabai mergaitėms, jos nesupras. Žinoma, nesulaukiu žinučių, kaip viskas yra gerai, todėl negaliu objektyviai įvertinti, ar tai dažna, ar ne, tačiau gaila, kad tokių atvejų vis dar yra ir aš vis nustembu, kad yra. Ypač – pratybose. Tai yra labai keista“, – aiškino B. Tiškevič.

Tačiau ji džiaugiasi, kad pasidalijus komentaru „Facebook“ paskyroje, pavyko atkreipti dėmesį į šią mokomąją priemonę.

„Tik tokiu būdu – pastebėdami vieni kitus – mes daromės sąmoningesni, judame į priekį. Tik taip mes galime pajudėti iš šio praėjusio amžiaus taško. Man atrodo, kad nedera. Jauni žmonės turėtų būti mokomi atsižvelgti į savo vidines savybes, pliusus ir minusus, neskirstant gebėjimų į lytis. Ypač – neakcentuojant, kokia moterų figūra yra patraukli vyrams, o kokia – ne. Man atrodo, kad tai yra labai baisu“, – aiškino B. Tiškevič.

Jau kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją

Šią užduotį išvydusi Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė ir Klaipėdos m. sav. Šeimos tarybos pirmininkė Kristina Paulikė (pati auginanti 9-oką sūnų) jau kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją.

„Sulaukėme nemažai tėvų ir jaunų žmonių laiškų, kuriuose keliamas klausimas, ar ši pratybų užduotis yra etiška, ar neskatina patyčių ir ar neformuoja tam tikro požiūrio į moters kūną. Pavyzdžiui, pratybų puslapio apačioje paaiškinama, kad tyrimai rodo, jog „vaikinams labiau patinka moteriškų formų merginos, o perkarusios atrodo nepatrauklios“. Ką šiuo tekstu autoriai nori ištransliuoti? Galbūt jie norėjo padaryti „gerą“ darbą ir parodyti, kad visuomenėje kuriamas lieknumo standartas neveikia ir taip paskatinti „teisingą“ požiūrį, tačiau nepagalvojo, kad tokiu būdu formuojamas jau kitas supratimas, nuvertinantis per lieknas moteris.

Dar vienas klausimas, kodėl detalizuojami tik merginų kūnai, kodėl nedetalizuojami vaikinų? Mūsų sūnus devintokas mokosi iš kito vadovėlio, tačiau pažvelgęs į šią užduotį mano, kad ji inicijuotų klasėje savotiškas patyčias, berniukai garsiai pradėtų „matuoti“ mergaičių kūno dalis, prasidėtų pašaipos. Tikrai kliūtų „perkarusioms“ ir ne tik joms. Jam atrodo svarbiau kalbėti apie vidines žmogaus „proporcijas“, o ne išorines“.

Psichologiškai jautriems paaugliams – kūno linijų „matavimas“

K. Paulikė prisiminė, kad pati būdama tokio amžiaus turėjusi nemažą antsvorį, tad, jeigu būtų tekę spręsti tokią užduotį, mano, jaustųsi tikrai nejaukiai.

„Nesvarbu, kad kažkoks tyrimas rodo, jog apkūnesnės – patrauklesnės. Mane verstų raudonuoti vien toks kūno linijų „matavimas“, – tikino pašnekovė.

Pasak jos, laikas Švietimo ir mokslo ministerijai pradėti griežčiau vertinti vadovėlių ir pratybų turinio kokybę, nes tai jau tapo viena skaudžiausių mūsų švietimo sistemos problemų. K. Paulikė įsitikinusi, kad neišvengiamai būtina atlikti vadovėlių turinio vertinimo tyrimus.

„Manau, kad iš esmės tokios kūno dalių analizės yra ydingos. Juo labiau su paaugliais, kurie yra itin psichologiškai jautrūs“, – pridūrė ji.

K. Paulikė prisiminti ragino ir neseniai patvirtintą Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą.

Aiškina, kad tai skirta valgymo sutrikimų prevencijai

Tačiau vienas aptariamų pratybų autorių Edvardas Baleišis aiškina nieko pikto omenyje neturėjęs. Maža to, jis pridūrė, kad iki trečiadienio, kai jo kūrinys imtas aptarinėti viešai, nė viena mokytoja ar mokinys dėl, galbūt, netinkamos užduoties nesikreipė.

„Pirma, ištraukimas iš konteksto ir numetimas socialiniuose tinkluose yra kiek keistokas. Ten nematomas visas vadovėlis ir visas sąsiuvinis. Iš tikrųjų, dedant šią užduotį kėlėme klausimą, kur ji turėtų būti – ar prie lytiškumo, ar prie virškinimo. Ta informacija, kuri čia nagrinėjama, aišku, yra kažkiek susijusi su patrauklumu ir lytiniu potraukiu, tačiau, iš esmės, užduotis nukreipta į valgymo sutrikimų prevenciją“, – aiškino autorius.

Pasak E. Baleišio, užduotį atliekančios mergaitės ir berniukai turėtų gauti skirtingus rezultatus.

„Viskas turėtų būti kreipiama link to, kad vaikinams turėtų būti patraukliausios ne per plonos moteriškės ir ne pačios stambiausios. Yra nukreipiama tarsi į tokį vidurkį, daroma išvada po to iš klausimų, kad vaikinams tokios merginos patinka. Tačiau, kai testą atlikinėja merginos, dauguma jų renkasi liesesnius pavyzdžius“, – skirtumus pastebėjo jis.

Temą tęsia

Savo ruožtu vadovėlyje, pasak pratybų autoriaus, prieš 3-4 mėnesius užduotį atlikę paaugliai aiškinosi valgymo sutrikimų priežastis, lygino skirtingo laikotarpio modelių nuotraukas, kalbėjo apie lieso kūno kulto propagavimą, tad šia užduotimi norima šią temą jiems ir priminti.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad čia nėra moteriškių su antsvoriu ar nutukusių, yra tik keisti liemens duomenys ir truputį pastambintos šlaunys bei rankos. Čia nėra nutukusių žmonių, čia visi žmonės, visos moterys yra normalios. Tikrai nėra jokių tikslų kažką diskriminuoti ar panašiai“, – tikino E. Baleišis.

Paklaustas, ar nemano, kad įsižeisti pagrindo yra liesoms merginoms, pratybų autorius aiškino, kad maždaug 9 klasėje besimokantiems ir būdingi anoreksijos atvejai.

„Dažniausiai tos merginos, kurios yra labai liesos, yra toje rizikos grupėje. Mes praktiškai pirmą kartą vadovėliuose bandėme atkreipti dėmesį tinkamu laiku į tuos dalykus<...>“, – sakė jis.

Kaltinimų diskriminacija nesureikšmina

Pasak pašnekovo, 6-7 proc. tokio amžiaus paauglių yra linkę į valgymo sutrikimus, o iš jų 96 proc. – merginos. Būtent todėl užduotyje ir nupieštos merginos, o ne vaikinai.

„Diskriminacijų visada galima tokiuose dalykuose įžvelgti. Tarkime, vadovėlyje yra rašoma apie nutukusius žmones, nutukimą kaip problemą, tačiau klasėse visuomet yra 1 ar keli antsvorio turintys vaikai. Tai, jeigu mes rašome vadovėlyje, kad tai yra problema, o mes visi su tuo sutinkame, nes ir ugdymo programose tai apibrėžta taip, tai galima įžvelgti kaip diskriminaciją tų vaikų atžvilgiu, kurie yra nutukę. Tačiau mes per ugdymo procesą turime pastūmėti kažkaip susitvarkyti su savo kūnu, suprasti jį, žinoti, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje“, – įsitikinęs E. Baleišis.

Pasak jo, mokiniai labai mėgsta testus, kurie leidžia išsitirti save, tačiau palikti testą be komentarų yra labai blogai, nes vaikams tai nieko nereiškia.

„Tad tie keli nukreipiantys klausimai yra parašyti su tikslu išpešti, kokią vaikinams ir merginoms gyvenimo strategiją pasirinkti, kad jie nebūtų kenkėjai sau patiems“, – sakė pašnekovas.

Užduotis esą skatina vertinti save adekvačiai

Jis aiškino, kad merginos neretai nustoja valgyti dėl to, kad nori patikti sau ir vaikinams, tad ši užduotis tarsi turėtų padėti suprasti, kas iš tiesų patinka vaikinams ir, kad nereikia savęs žaloti.

„Daugiau valgyti ir mažiau sportuoti, vadovėlyje apie tai rašoma“, – paklaustas, ką tuomet daryti liesoms merginoms, atkirto E. Baleišis.

Pasak jo, ši užduotis skatina adekvatų savęs vertinimą ir supratimą, kad kiti tave taip pat vertina adekvačiai.

„Lytiškumo temos visada užkliūva, jos, iš tikrųjų, kone visada yra labai užaštrinamos. Bet ką pastebėjus yra pučiamas burbulas ir ypač dabar, kai tokie populiarūs socialiniai tinklai. Tačiau tai lemia tą, kad autoriai daug nutyli. Yra mūsų šalyje tokių vadovėlių, kur visiškai nerašoma apie lytinius santykius, kaip atsiranda vaikai aiškinama tuo, kad spermatozoidas išėjo pasivaikščioti ir sutiko kiaušinėlį, kurį apvaisino“, – pasakojo jis pabrėždamas, kad pats stengiasi užduotis priartinti prie paauglių supratimo lygio.

E. Baleišis taip pat pabrėžė, kad nėra ko šioje situacijoje apeliuoti ir į Švietimo ir mokslo ministeriją, nes, jei vadovėlius jie ir kontroliuoja, tai užduočių sąsiuvinius vertina tik vartotojai.

„Jeigu mokytojui tinka, jis įsigyja šį sąsiuvinį, jei netinka, gali įsigyti kitą. Be to, ši užduotis yra neprivaloma, jos mokinys neprivalo atlikti. Jeigu pedagogas mato, kad kažkas kliūva, jie tiesiog šio puslapio nepildo“, – sureikšminti to neragino jis.