Mokslo ir technologijų pasaulis

Kompanija Arca Space, turėjusi atlikti Schiaparelli modulio bandymus, pareiškė, kad kad negalėjo įvykdyti numatyto plano dėl Krymo prijungimo prie Rusijos ir augančios įtampos tarp NATO ir RF.

ExoMars yra bendra Europos kosmoso agentūros (ESA) ir RF kosmoso agentūros „Roskosmos“ programa: jos tikslas – Raudonosios planetos tyrimai. Pirmosios misijos pavadinti sėkminga negalima. Trace Gas Orbiter aparatas į Marso orbitą įskriejo sėkmingai, tačiau nuleidžiamasis Schiaparelli modulis sudužo leisdamasis. Žemėjančio aparato varikliai veikė daug trumpiau, nei reikėjo. Todėl modulis nukrito iš 2–4 km aukščio ir rėžėsi į Marso paviršių ~300 km/h greičiu. Kaip paskui paaiškėjo, prietaisai „pamanė“, kad aparatas jau nusileido ar yra visai arti paviršiaus. Dėl to varikliai ir atsijungė.

©YouTube

Bet kodėl inžinieriai padarė tokią klaidą? Italijos kosmoso agentūra, kūrusi Schiaparelli, priėjo išvadą, kad nesėkmės kaltininkai – kompanijos Arca Space inžinieriai. Kompaniją įkūrė rumunas Dumitru Popescu, Arca Space biuras yra JAV. Būtent Rumunijos ir JAV kompanija buvo atsakinga už Schiaparelli bandymus.

Tačiau Arca Space atstovai kaltinimų kratosi ir teigia, kad padarė viską, kas įmanoma. Jų nuomone, nuleidžiamojo modulio prototipo bandymas nebuvo atliktas dėl Krymo prijungimo prie Rusijos.

Mat bandymai turėjo vykti netoli nuo RF karinės bazės Sevastopolyje ir Arca Space pamanė, kad jų atliekami bandymai gali labiau eskaluoti įtampą tarp NATO ir RF.

Be to, Arca Space tvirtina, kad ESA rekomendavo apsiriboti kompiuterine Schiaparelli nusileidimo simuliacija ir modulio prototipo bandymų „gyvai“ neatlikti.

Verta paminėti, kad iš pradžių modulio prototipą norėta išbandyti Švedijoje, tačiau paskui, taupant lėšas, buvo parinkta neitin žinoma kompanija Arca Space, o bandymų vieta perkelta.

Schiaparelli buvo savotiškas „plunksnos bandymas“. Toliau ExoMars misijos organizatoriai į Raudonąją planetą nori pristatyti tyrimų marsaeigį.