Mokslo ir technologijų pasaulis

NASA ekspertai nustatė gigantiško Antraktidos plyšio ilgį – 112 kilometrų.

Plyšys veriasi viename iš pažeidžiamiausių pietinio žemyno ledynų. Plyšio ilgis – 112 km, plotis – 100 m, o gylis – 500 m. Jo atsiradimas liudija apie ledo masyvo irimą ir netrukus atsirasiantį megaledkalnį, kurio plotas bus ~6500 km².

Plyšys susidarė Larseno ledyne, o tiksliau, jo dalyje, vadinamoje Larsen C. Pažymėtina, kad šelfinis ledynas aktyviai irti pradėjo antroje XX amžiaus pusėje. Ekspertai mano, kad gigantiškas plyšys pasirodė gan neseniai. Tad, ledo masyvas ỹra itin sparčiai. O dar svarbiau, kad plyšys ir toliau ryžtingai auga.

Kai Pietų pusrutulyje bus vasara, ledynas virs didžiuliu ledkalniu, kurio plotas prilygs JAV Delavero valstijos plotui. Ekspertų nuomone, Larseno C irimas paspartins kontinentinių Antarktidos ledynų tirpsmą ir slinkimą – dabar juos sulaiko yrantis ledynas. Galiausiai dėl to Pasaulinio okeano vandens lygis pakils 82 cm.

Pažymėsime, kad Larseno ledynas yra trečias pagal dydį šelfinis (tai yra, gulintis ant vandens) Antarktidos ledynas. Dešimtis tūkstančių metų jis buvo stabilus, tačiau pastaraisiais metais neteko dviejų iš trijų savo stambiausių ledo masyvų.

Mokslininkai ilgai manė, kad klimato kaita labiausiai gresia šiaurinėms antžeminio ledo atsargoms. Tačiau naujos išvados darsyk įrodo, kad ne tik joms. Anksčiau pranešta apie globalaus atšilimo sukeltą katastrofą Arktyje. Šiaurės ašigalyje užfiksuotas temperatūros normos viršijimas 20 °C.

I. Vedmedenko
naked-science.ru