Mokslo ir technologijų pasaulis

Jeigu manote, kad nacių era ir Trečiasis Reichas baigėsi su Antruoju pasauliniu karu, nebūkite tikri, jog tai yra tiesa. Bent tokių dvejonių turi patys vokiečiai, ketinantys surengti plataus masto tyrimą, kad išsiaiškintų, ar tikrai po Antrojo pasaulinio karo naciai ketino išprovokuoti dar vieną karą – tarp JAV ir Sovietų Sąjungos. Tiesa, akiratyje ir daugiau istorinių klausimų, rašo dailystar.co.uk.

Nacių vado Adolfo Hitlerio planai dominuoti pasaulyje netapo realybe. Jis taip pat iki galo neįgyvendino holokausto idėjos, neįveikė ir Sovietų Sąjungos.

Tačiau nauji dokumentai gali atskleisti, kad jo pasekėjai nenustojo tikėti fiurerio idėjomis ir svajonėmis bei tęsė jo pradėtus darbus.

Nepaisant to, kad Vokietija patyrė katastrofišką pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare ir buvo priversta laižytis žaizdas nuo žiauraus politinio režimo, aukšti nacių idėjoms ir partijai lojalūs pareigūnai liko dirbti šalies vyriausybėje.

Skaičiuojama, kad daugiau nei 77 proc. Vakarų Vokietijos pareigūnų 1950–1960 buvo nacių partijos nariais.

Vienas tokių buvo Hansas Globke, į kurį ir bus sutelktas didžiausias dėmesys tyrime. Jis 1953–1963 metais dirbo Vakarų Vokietijos kanclerio Konrado Adenauerio komandoje, buvo įvardijamas vienu įtakingiausių šalies politikų ir patikimu tuometinio šalies vadovo bendražygiu. Dar tuo metu, kai naciai buvo valdžioje, H. Globke dirbo Vidaus reikalų ministerijoje.

Yra manančių, kad H. Globke sąmoningai siekė suartėti su JAV, kad galėtų ją paskatinti eiti į karinį konfliktą su Sovietų Sąjunga. H. Globke taip pat įvardijamas vienu iš teisininkų, sukūrusių antisemitinius įstatymus nacių Vokietijoje. Šie įstatymai iš žydų atėmė pilietines teises ir paskatino holokaustą.

Visgi jeigu tyrimas patvirtintų šiuos spėjimus, tai nebūtų patys blogiausi nacių po karo įvykdyti dalykai. Tiesos ieškotojai tvirtina, kad H. Globke priklausė grupei žmonių, kurie galėjo kontroliuoti Niurnbergo karo nusikaltimų teismus. Viename iš jų jis pats yra liudijęs ir kaip liudytojas, ir kaip gynėjas. Posėdyje jis pripažino,kad žinojo apie žydų žudynes.

Šiai politinei Vokietijos pokario asmenybei priskiriami ir 1960 metais priimti įstatymai, kuriais siekta sulaikyti ir nubausti nacius.

Baiminamasi, kad dabartinis tyrimas gali atskleisti, jog tuometinė pokario valdžia padėjo naciams išvengti persekiojimų ir sudarė jiems sąlygas pasprukti į Pietų Ameriką. Tai kelia teisybės ieškotojų pasipiktinimą – gali būti, kad kol vieni aukštas pareigas ėję naciai paspruko nuo teisingumo, kiti tuo metu buvo valdžioje ir tęsė pradėtus A. Hitlerio darbus.

Pasirodžius šiems spėjimams į viešumą vėl iškilo sąmokslo teorija, kad A. Hitleris nenusižudė, o paspruko į Argentiną, kur mėgavosi prabangiu gyvenimu. Tokią teoriją nagrinėjo ir to meto JAV specialiosios tarnybos.

Kaip rašo dailystar.co.uk dabartinė Vokietijos valdžia yra sunerimusi, ką atskleis tyrimas. Skaičiuojama, kad ši analizė kainuos daugiau kaip 4 mln. eurų, dar beveik milijonas eurų bus skirta išsiaiškinti, kokią įtaką šalies valdžiai darė naciai.

Apie šį tyrimą paskelbė Vokietijos kultūros ministerija. Be politinių pokario Vokietijos procesų, taip pat bus analizuojama to meto kultūrinė politika.