Mokslo ir technologijų pasaulis

„SpaceX“ šeštadienį paleido ir sėkmingai nutupdė raketą „Falcon 9“, – tai buvo pirmas skrydis po rugsėjį įvykusio sprogimo brangaus ir sudėtingo paleidimo aikštelėje.

„Falcon 9“ kyla“, – pranešė „SpaceX“ komentatorius, kai aukšta balta raketa 9 val. 54 min. vietos (19 val. 54 min. Lietuvos) laiku pakilo iš Vandenbergo oro pajėgų bazės, gabendama mobiliojo ryšio ir telekomunikacijų bendrovei „Iridium“ priklausančių 10 palydovų.

„Falcon“ pakilus į dangų, netrukus dvi raketos sekcijos atsiskyrė, kaip ir planuota, palydovai nuskriejo į orbitą, o aukštoji raketos dalis, vadinama pirmąja pakopa, grįžo į Žemę.

Tiesiogiai transliuojamoje vaizdo medžiagoje išvydę, kad pirmoji pakopa užvedė variklius ir stabiliai bei vertikaliai nusileido ant ženklu X pažymėtos platformos Ramiajame vandenyne, „SpaceX“ misijos valdymo centre Hotorno mieste Kalifornijoje nuaidėjo plojimai.

„SpaceX“ tokiu būdu sėkmingai nuleido jau ne vieną raketą ir sausumoje, ir ant vandens, nes galimybė pakartotinai naudoti ne vieną milijoną dolerių kainuojančias dalis sumažina skrydžių į kosmosą kainą.

Ant platformos buvo užrašas „Tik perskaitykite instrukcijas“ (Just read the insftructions).

„Tai fantastika“, – tvirtino „SpaceX“ atstovė spaudai.

Nors nusileidimas sukėlė džiugesio bangą, pagrindinė „SpaceX“ misija buvo saugiai į žemutinę Žemės orbitą nugabenti palydovus.

Šie palydovai buvo pirmieji iš daugelio, kuriais bus siekiama pagerinti „Iridium“ pasaulinio ryšio tinklą.

3 milijardų dolerių projektu per artimiausius mėnesius į žemutinę Žemės orbitą ketinama iškelti 81 palydovą.

Didelė rizika

Po kelių incidentų „SpaceX“ stipriai rizikavo.

Per sprogimą rugsėjį buvo sugadintas 200 milijonų dolerių kainavęs palydovas, kuriuo „Facebook“ ketino užtikrinti spartųjį Internetą Afrikai. Dar vienas sprogimas, nugriaudėjęs po pakilimo 2015 m. birželį prabėgus vos dviem minutėms, sunaikino krovininį erdvėlaivį „Dragon“, gabenusį reikmenis Tarptautinės kosminės stoties (TKS) astronautams.

Šie incidentai „SpaceX“ kainavo daug ir galbūt įklampino privačią bendrovę į skolas, šią savaitę pranešė dienraštis „The Wall Street Journal“.

„2015 m. birželį įvykusi nelaimė, po kurios sekė ne vienas mėnuo atidėliojimų, lėmė ketvirtadalį milijardo dolerių siekiančius metinius nuostolius ir šešiais procentais sumažėjusias pajamas, kai dvejus metus prieš tai pardavimai smarkiai augo, ir buvo uždirbtas nedidelis pelnas“, – rašė dienraštis, remdamasis 2011-2015 m. vidiniais finansiniais dokumentais, prognozėmis artimiausiam dešimtmečiui ir pokalbiais su buvusiais „SpaceX“ darbuotojais.

Po rugsėjo sprogimo prabėgus trim savaitėms, bendrovė iš savo tinklalapio išėmė ilgai ten buvusią frazę „pelninga ir turinti teigiamą pinigų srautą“.

Tai „liudijo, kad 2016 m. ir pelnas, ir pinigų srautai tapo sudėtingi“, pranešė „The Wall Street Journal“ ir pastebėjo kiekvieną 2015 m. ketvirtį nustatęs veiklos nuostolių ir apytiksliai 15 milijonus JAV dolerių siekiantį neigiamą pinigų srautą“.

Milijardieriaus verslininko Elono Musko valdoma bendrovė „SpaceX“ šiuos duomenis komentuoti atsisakė, nes, kaip privati bendrovė, nėra įpareigota atskleisti savo finansinius rezultatus.

„Bendrovės finansinė padėtis stabili, be to, turi geras galimybes augti ateityje“, – teigė „SpaceX“ vyriausiasis finansininkas Bretas Johnsonas (Bretas Džonsonas), pridūręs, kad bendrovė turi 1 milijardą dolerių grynais ir neturi skolų.

Augantis susirūpinimas

2015 m. birželį įvykusią nelaimę, kurios metu nepilotuojamas krovininis laivas „Dragon“ per dvi minutes po pakilimo virto didžiuliu ugnies rutuliu, lėmė sugedusi atrama, dėl kurios atsipalaidavo helio bakas, teigė „SpaceX“.

Praėjusio rugsėjo sprogimas, įvykęs per bandymą planuoto paleidimo išvakarėse, siejamas su slėgio indu antrosios pakopos skysto deguonies bake. „SpaceX“ teigė dabar pakeisianti kuro tekėjimą, o ateityje patobulinsianti slėgio indus.

Tačiau šią savaitę išplatintoje ataskaitoje aukšto rango NASA patariamoji grupė taip pat išreiškė susirūpinimą dėl „SpaceX“ raketų aprūpinimo kuru, ypač dėl jos planų artimiausiais metais į kosmosą gabenti astronautus.

„SpaceX“ naudoja itin atvėsintą skystą deguonį, o kadangi temperatūra turi likti labai žema, bendrovė ketina astronautus į virš raketos esantį erdvėlaivį įleisti prieš baigiant pilti kurą.

Kosmoso saugos patariamoji taryba paragino agentūrą NASA kruopščiai išnagrinėti šį procesą ir pabrėžė, kad rizika galbūt „nesuprantama adekvačiai“. E.Muskas, vienas „PayPal“ įkūrėjų ir bendrovės „Tesla Motors“ savininkų, turi didelių tikslų, vienas jų – kolonizuoti Marsą ir daugkartinio naudojimo raketų komponentais sukelti revoliuciją paleidimo pramonėje.

Iki 2015 m. nelaimės „SpaceX“ raketą „Falcon 9“ sėkmingai paleido 18 kartų.

2002 m. įsteigta bendrovė yra pasirašiusi 1,6 milijardų JAV dolerių sutartį su NASA dėl reikmenų gabenimo į Tarptautinę kosminę stotį savo kapsule „Dragon“ – vienintele krovinine kapsule, galinčia grįžti į Žemę.

„SpaceX” tikėjosi „Falcon 9“ skrydžius atnaujinti dar lapkritį, tuomet gruodžio viduryje, o dar vėliau paleidimo data buvo perkelta į sausį.