Mokslo ir technologijų pasaulis

Visame pasaulyje genų terapija jau naudojama kai kurių imuniteto deficito rūšių, leukemijos, hemofilijos ir Parksinsono ligos gydymui. Kitu žingsniu gali tapti ne tiesiog ligų gydymas, o išorės ir netgi intelekto koregavimas. Atrodo, stovime ant puikaus naujo pasaulio, kurį dar 1932 metais aprašė Aldous Huxley, slenksčio. Ir kol vakariečiai nesutaria dėl genų inžinerijos etinių aspektų, šioje srityje pirmenybė gali tekti kinams.

Žaidžiame dievą

Techniniu ir moksliniu požiūriu, JAV ir Europoje yra ne menkesnės genomikos tyrimo galimybės, nei Kinijoje. Tačiau Vakaruose mokslininkams kyla problema, sulaikanti nuo genetinių eksperimentų. Daug apklausų ir tyrimų rodo, kad žmonės JAV ir Europoje genų modifikavimą vertina nerimastingai. Pavyzdžiui, Pew tyrimų centras išsiaiškino, kad dauguma amerikiečių pasisako prieš genų redagavimą ar smegenų darbą gerinančių lustų implantavimą.

Kitas tyrimas išsiaiškino pagrindinius priešinimosi genetiniam įsikišimui ne dėl medicininių indikacijų argumentus, kurie Vakaruose nusveria argumentus už. Tarp jų – fizinės nelygybės tarp paprastų ir genetiškai modifikuotų žmonių baimė, individualumo praradimas, savivokos problema ir kt. Daugelį neramina tokių operacijų keliama rizika. Kai kurie taip pat kelia etikos klausimus, mokslininkų eksperimentus vadindami „žaidimu dievu“.

Azijos šalyse apklausų atliekama daug mažiau, tačiau Eubios Ethics Institute duomenimis, didelė Kinijos gyventojų dalis palaiko genetinį kišimąsi, esant med. indikacijoms. Dauguma apklaustųjų patvirtino, kad pasinaudotų genų terapija, jei vaisius turėtų rimtų nukrypimų. „Kinijoje 95% respondentų pasakytų: akivaizdu, vaikus reikia daryti genetiškai sveikesnius, laimingesnius, protingesnius“, – sako evoliucinis psichologas ir Niujorko universiteto dėstytojas Geoffrey Miller interviu leidiniui Vice.

Kol Vakarai nagrinėja moralės klausimus, Kinijos mokslininkai visu greičiu eksperimentuoja su žmogaus genais. 2016 metų balandį žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie Kinijoje atliktus bandymus su žmogaus embrionu. Mokslininkai pašalino geną, susijusį su mirtinai pavojinga kraujo liga, beta talasemija, ir pakeitė jį sveika kopija. Tačiau mokslo bendruomenė eksperimentą vertino prieštaringai. Britų biologas Edward Lanphier pareiškė: „Mums derėtų pristabdyti šį tyrimą ir nuodugniai išdiskutuoti, kad suprastume kokia kryptimi einame“. Tsinghua universiteto biologijos profesorius Chen Guoqiang atsakydamas, kritiką pavadino „nepagrįsta“: „Darant taip, kaip jie prašo, tyrimai su žmogaus embrionais iš viso nebūtų atliekami“.

Tuo tarpu Kinija juda toliau. 2016 metų lapkritį KLR pirmą kartą į žmogaus organizmą įterptos ląstelės su genais, redaguotais CRISPR/Cas9 sistema. Tikimasi, kad ši technologija padės gydyti vėžį. Stebėjimų rezultatai dar nepaskelbti.

Dirbtinis intelektas

Tačiau vienas reikalas eksperimentuoti su genais, kovojant su mirtinomis ligomis, ir visai kas kita – tyrinėti fizinių ir intelektualinių embriono charakteristikų keitimo galimybes. Būtent tuo užsiima Pekino genomikos instituto Shenzhen mokslininkai. Jie surinko dviejų tūkstančių aukšto IQ žmonių genomų pavyzdžius ir nuskaitė genus, kad nustatytų alelius, lemiančius žmogaus intelektą. Jei mokslininkams pavyks, ateityje laboratorijoje bus galima patikrinti dirbtinai apvaisintų kiaušialąsčių intelekto lygį ir pasirinkti embrioną su geriausia genų kombinacija. Poros vaikas bus protingiausias iš šimtų potencialių vaikų, kuriuos jie galėtų paleisti į pasaulį. Jei tokia praktika bus plačiai taikoma, kiekvienos gyventojų kartos intelektas bus vidutiniškai dešimčia IQ punktų didesnis.

Kinijoje genomikos sritis įstatymiškai neribojama. Be to, valstybė finansiškai remia šios srities tyrimus. Tuo tarpu Europoje genomo redagavimas reguliuojamas griežtais įstatymais, o JAV federalinis tokių eksperimentų finansavimas uždraustas. Vakaruose vyriausybės priverstos įsiklausyti į visuomenės, nepritariančios kišimuisi į žmogaus organizmą, nuomonę, o Kinijos valdžia, mažiau priklausoma nuo visuomenės nuomonės, gali vykdyti naudingus valstybei projektus. Vystantis genų inžinerijai, pasaulis gali pasidalinti į genų modifikavimo šalininkus ir priešininkus. „Šalys, kurioje dauguma krikščionys, gali prisijungti prie Vatikano ir kitų jėgų, pasisakančių už griežtą draudimą; tokios šalys, kaip Vokietija, gali pasisakyti prieš dėl istorinių motyvų; o tokios šalys kaip Kinija ir Korėja, kur žmonių pasaulėžiūra mažiau paremta dievo plano idėja, genų inžineriją priims be problemų, ką jau dabar rodo apklausų rezultatai“, – Foreign Affairs rašo Jamie F. Metzl.

Artimiausioje ateityje pasaulio bendruomenei teks sukurti normatyvinį/teisinį režimą mokslo veiklos genomikos srityje reguliavimui, ir tai nebus paprasta. Pavyzdžiui, rekomendacinė JTO deklaracija apie žmogaus klonavimą, priimta 2005 metų kovą, ragina saugoti žmogaus gyvybę, naudojant biologijos srities atradimus ir „uždrausti žmogaus orumą žeidžiančių genų inžinerijos metodų naudojimą“. Tačiau tokios biomedicinos srityje pažengusios šalys, kaip Pietų Korėja, Singapūras, KLR, Didžioji Britanija, deklaracijos nepasirašė. Kinija, liūdnai pagarsėjusi daugeliu žmogaus teisių pažeidimų, kažin ar atsisakys galimybės padidinti savo konkurencingumą dėl genų mutacijų rizikos daliai gyventojų. Tokiu atveju valstybės, nenorinčios prarasti lyderystės, privalės arba švelninti požiūrį į genų modifikavimą, arba likti nuošaly.

L. Gabdulina
Tarptautinės prekybos specialistė, Telegram kanalo @ChinaInside autorė
republic.ru