Mokslo ir technologijų pasaulis

Turbūt nesumeluosime sakydami, kad žmonės jau spėjo sukurti šimtus įvairiausių teorijų apie tai, kas gi sunaikins Žemės planetą. Branduolinės bombos, asteroidai, susidūrimai su kitomis planetomis... Tai tik keletas versijų, kurios neretai būna laužtos iš piršto. Visgi yra ir mokslininkų, kurie pasaulio pabaigai bando atrasti logišką ir moksliškai pagrįstą paaiškinimą.

Vienas tokių – Žemė susidurs su vieninteliu natūraliu savo palydovu. Taip, jūs perskaitėte teisingai, visą šį laiką Mėnulis tyliai skriejo palei Žemę, o ateityje jis gali mus pražudyti.

Laimei, tai bus negreitai. Tikriausiai. Kaip rašo „Daily Mail“, Mėnulis šiuo metu tolsta nuo Žemės maždaug 3,8 centimetro per metus greičiu. Bet ekspertai yra įsitikinę, kad tolimoje tolimoje ateityje Žemė ir Mėnulis, skriedami vienas nuo kito, atsidurs susidūrimo trajektorijoje.

Jei Mėnulis ir mūsų planeta susidurs, bus išlaisvinta tiek energijos, kad Žemė tiesiog neatlaikys ir išsilydys, virsdama milžinišku magmos rutuliu.

Tačiau mokslininkai ramina, kad toks scenarijus įvyks dar tikrai negreitai. Jeigu neįvyks nenumatytų anomalijų, pagal dabartines tendencijas Mėnulis Žemės trajektorijoje atsidurs maždaug po 65 milijardų metų. Tiesa, kitos grėsmės (pavyzdžiui, Saulės išsiplėtimas ir žūtis) Žemę pražudys kur kas greičiau, todėl Mėnulio susidūrimui su mūsų planeta nėra nei teorinės galimybės.

Mokslininkų tvirtinimu, Mėnulis nuo Žemės tolsta dėl potvynių. Vienintelis palydovas savo gravitacine jėga veikia mūsų planetą ir sukelia vandenynų judėjimą, vadinamą potvyniais bei atoslūgiais.

Kadangi Žemė nuolatos sukasi bei savo gravitacija taip pat veikia Mėnulį, dėl vandenynų judėjimo ir jų pasiskirstymo netolygumo Mėnulis gauna šiek tiek išlaisvintos energijos impulsų, kurie palydovą stumia tolyn nuo mūsų.