Mokslo ir technologijų pasaulis

Rusija skelbia baigianti atsiskaityti su užsienio šalimis, kurioms buvo skolinga Sovietų Sąjunga. Šaltinis Vyriausybėje laikraščiui „Izvestija“ sakė, kad, jo vertinimu, susitarimas dėl paskutinės 125,2 mln. dolerių skolos Bosnijai ir Hercegovinai sumokėjimo bus pasirašytas artimiausiais mėnesiais, o atsiskaityta – iki vasaros.

Praėjusią savaitę Rusijos Federacijos finansų ministerija pranešė, kad padengiama 60,6 mln. dolerių skola ir Makedonijai. 

Dengs iš biudžeto

Finansų ministerijos spaudos tarnyba patvirtino, kad skolos bus dengiamos iš biudžeto. Šios lėšos numatytos 2017-iesiems valstybinės skolos reguliavimui. Kaip rodo oficialūs dokumentai, šiam tikslui skirta 512,3 mlrd. rublių. 

Finansų ministerijos atstovai pabrėžė, kad tarpvalstybinį susitarimą su Balkanų valstybe Rusijos vardu pasirašys Finansų ministerija. O skola bus sumokėta per 45 dienas nuo jo ratifikavimo. 

Sovietų Sąjungos skola užsienio valstybėms susidarė įvairiais būdais. 

Vakarų šalims, kurios susibūrė į Paryžiaus kreditorių klubą, Sovietų Sąjunga įsiskolino po 1983 metų aktyviai veikdama paskolų rinkoje, o skola tuomet egzistavusiai Jugoslavijai susikaupė plėtojant prekybinius ryšius. 

Su Paryžiaus klubo šalimis Rusija atsiskaitė 2006-aisiais, nors, kaip skelbianewsru.com, galėjo tai daryti iki 2115 metų. Buvusios Jugoslavijos šalims Rusijaskolą dengia ilgiau, nes ją sunkiau nustatyti – nėra vertybinių popierių, pagal kuriuos būtų galima pateikti sąskaitą. 

SSRS skolos sumokėjimas – tai daugiau politinis, nei biudžetinis pranašumas. Šitaip leidiniui „Izvestija“ pareiškė Rusijos liaudies ūkio ir valstybės tarnybos akademijos profesorius Jurijus Judenkovas. 

Kai kuriais skaičiavimais, verslo sektoriaus skola siekia 700 mlrd. dolerių, o tarptautiniai rezervai siekia 394 milijardus. 

„Ir nors sankcijos sumažino Rusijos bendrovių apetitą skolintis užsienyje, kol kas verslo skolos įspūdingos“, - sakė ekspertas.

Latvijos mokslininkas suskaičiavo SSRS okupacijos žalą Lietuvai

Sovietmečiu Lietuva apie 6 proc. savo biudžeto skirdavo Sovietų Sąjungai. Tai įrodo, jog Lietuva, kaip ir kitos šalys, buvo ne SSRS išlaikytinės, o donorės, sako Latvijos mokslininkas. 

Latvijos Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto rektorius Gatis Kruminis yra sakęs, kad apie trečdalis Lietuvos nacionalinio biudžeto pirmąjį okupacijos dešimtmetį buvo skiriamas karinėms struktūroms, kovojusioms su lietuvių partizanais. 

„Visa sovietinio periodo literatūra kalba apie tai, kad didžiulė pagalba buvo teikiama iš centrinio SSRS biudžeto. Tačiau duomenys, kuriuos radau apie Lietuvą, rodo, jog, nors ne tiek ir daug, bet apie 5–6 procentais dotuodavo SSRS biudžetą“, – praėjusių metų pabaigoje BNS teigė G.Kruminis. 

Jis kartu su Latvijos vyriausybės sudaryta ekspertų komisija praėjusių metų rugsėjo pabaigoje Vilniuje pristatė sovietinės okupacijos žalos apskaičiavimo metodiką ir surinktus archyvinius finansinius dokumentus. 

Mokslininkų skaičiavimais, 1946–1990 metais Latvija SSRS skyrė apie 18 proc. nacionalinio biudžeto pajamų, arba 15,9 mlrd. rublių, skaičiuojant 1961-aisiais buvusiu rublio kursu. Šie metai pasirinkti kaip valiutos stabilumo atskaitos taškas. 

Anot G.Kruminio, Lietuvoje šie skaičiavimai kol kas nėra atlikti, kadangi tam reikėtų surinkti daugiau archyvinės medžiagos. 

Paneigtas mitas

 Latvijos ir Lietuvos centriniuose valstybiniuose archyvuose mokslininko surinkti 1946–1949 metų dokumentai rodo, kad apie 30 proc. Lietuvoje tuo metu surenkamo biudžeto buvo išleidžiama kariuomenės ir nacionalinio saugumo sričiai. 

Pavyzdžiui, 1949-aisiais tam buvo skirta 725 mln. rublių. Anot jo, tai paneigia ir plačiai paplitusį mitą, jog pinigai buvo skiriami Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, ekonomikos plėtrai. 

„Vadinasi, nacionalinio partizanų pasipriešinimo slopinimas buvo itin stiprus: pavyzdžiui, 1949 metais Vidaus reikalų ir Valstybės saugumo ministerijų sritims buvo išleidžiama daugiau nei pusė milijardo rublių (...) kovai su vietiniais partizanais, antisovietiniu pogrindžiu. Nes 1940–1950-aisiais esminis prioritetas Lietuvoje buvo sovietinio režimo kova su nacionaliniu pogrindžiu, o ne kokių nors gamyklų statyba, ekonomikos plėtra“, – sakė G.Kruminis. 

Jo pateiktais skaičiavimais, Lietuvoje 1949 metais nacionalinės ir iš centrinio SSRSbiudžeto įplaukusios pajamos siekė 2,61 mlrd. rublių, išlaidos – apie 2,46 mlrd. rublių. Būtent šis skirtumas – apie 150 mln. rublių, anot mokslininko, ir atiteko centriniam SSRS biudžetui. 

Estijoje šis skirtumas 1949-aisiais buvo beveik 140 mln. rublių. Jis neabejoja, kad ši metodika galėtų praversti Lietuvai skaičiuojant okupacijos žalą. „Bet kompensacija iš SSRS man yra antraeilis dalykas. Svarbiausia, kad mes sugriautume tuos mitus (...), tą dezinformaciją, kuri yra pateikiama“, – teigė jis.

Žala Lietuvai – apie 20 mlrd. dolerių

Su Latvijos mokslininku sutinka ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro direktorė Birutė Burauskaitė sakydama, kad galėtų būti papildyti 2000-aisiais atlikti skaičiavimai, pagal kuriuos okupacijos žala įvertinta apie 80 mlrd. litų (20 mlrd. JAV dolerių pagal tuometį kursą). 

„Manau, kad būtų galima ne perskaičiuoti, o tiesiog papildyti skaičiavimus, kurie jau atlikti: demografiniai nuostoliai – įvairiais laikotarpiais ir būdais prarasti žmonės, jų sveikata, palikuonių likimai turi būti įvertinti. Yra aplinkosaugos, sugriauto ūkio aspektas, nepasiektų dalykų, kuriuos mes būtume pasiekę, kadangi mūsų ekonomika vystėsi panašiai, kaip Danijos ar Suomijos (...). Jie užčiuopė tą dalyką per finansinius dokumentus, tad norime tuo pasinaudoti“, – BNS sakė B.Burauskaitė. 

2000-aisiais Vyriausybės sudaryta tarpžinybinė komisija pateikė skaičius, parodančius, kad sovietų okupacijos padaryta žala Lietuvai siekia maždaug 20 mlrd. JAV dolerių (apie 80 mlrd. litų pagal tuometį JAV dolerio kursą), Seimas priėmė tai patvirtinantį įstatymą, tačiau realių žingsnių reikalaujant Sovietų okupacijos žalos atlyginimo nesiimta. 

2012-aisiais, Seimui baigiant kadenciją, buvo sukurta ir speciali komisija, kuri turėjo rengti derybines nuostatas ir veiksmų planą siekiant atlyginimo už Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą, tačiau veiklos taip ir nepradėjo. Komisijos vadove buvo paskirta B.Burauskaitė.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisingumo ministrai 2015-ųjų pabaigoje yra pasirašę deklaraciją, kuria skelbiamas siekis apskaičiuoti dėl sovietų okupacijos patirtą žalą, reikalauti jos atlyginimo bei sovietų nusikaltimus įvertinti tarptautiniu mastu.