Mokslo ir technologijų pasaulis

Tarpukario Lietuvoje buvo gera gyventi tiems, kurie dirbo ne rankomis, bet galva. Išsilavinę žmonės, aukšti valstybės tarnautojai priklausė aukštesnei nei vidutinė klasei. Paprasti piliečiai, ypatingai kaimo darbininkai, pietauti prabangiausiame Kauno restorane „Metropolis“ galėjo sau leisti nebent kartą per metus, nes už gerus pietus ten reikėjo pakloti iki 30 litų, o už gero šampano butelį 75.

Vidutinė metinių žemės ūkio samdinių (vyrų) alga (be išlaikymo išlaidų) 1939 m. – 345 Lt.

Vidutinė kvalifikuotų darbininkų alga už 8 darbo valandas 1930 m. buvo 11,60, nekvalifikuotų darbininkų – 8,30 Lt.

Tačiau tai tik statistika, pavyzdžiui, Užugiriuose, dabartinė Ukmergės sav., 1935 m. statybininkai uždirbdavo po 3,5 – 4 Lt per dieną ir už šią algą nugarą tekdavo lenkti nuo 6 val. ryto Iki 18 val. vakaro.

Tuose pačiuose Užugiriuose kumečiai (samdomi bežemiai darbininkai) už metų darbą dvare gaudavo butą, kurą, 150 Lt., 30 centnerių javų ir žemės bulvėms sodinti. Bernai už darbą dvare gaudavo metinį atlyginimą – 400-500 Lt. Už darbo metus dvaro sodininkas gaudavo metinį 100 Lt.

Valstybės tarnautojų algos buvo suskirstytos pagal 18 kategorijų (nuo sargo iki ministerijos generalinio sekretoriaus) – pagrindinė alga nuo 250 Lt iki 1200 Lt. Ministrų alga buvo 2500 Lt (be reprezentacinių išlaidų). Privatūs advokatai per mėnesį galėdavo uždirbti ir 5000 Lt, o gydytojai net iki 7000 Lt.

Suaugusio žmogaus mėnesinis pragyvenimo minimumas Lietuvoje 1932 m. – 74,45 Lt. Penkių asmenų šeimos 187,5 Lt.

Darbinis arklys Lietuvoje kainavo 294 Lt, melžiama karvė – 157 Lt, riebus buliukas – 50 Lt, višta – 2,35 Lt, antis – 2,55 Lt.

„Šipkortė“ – bilietas laivu į Jungtines Amerikos Valstijas, kainavo daugiau kaip 1000 Lt.

Pinigų ir Ukmergės kraštotyros muziejų duomenys