Visą gyvenimą prekybos srityje dirbęs amerikietis Sylvanas Goldmanas savo parduotuvių lankytojams buvo sudaręs sąlygas naudotis prekių krepšiais. Pagrindinė problema buvo ta, kad į juos tilpo ne tiek daug prekių, kiek prekybininkams jų norėjosi parduoti. Siekdamas, kad pirkėjai įsigytų kuo daugiau, S. Goldmanas sumanė prekių vežimėlį.
Vieną vakarą, spoksodamas į sulankstomą medinę kėdę biure, S. Goldmanas sugalvojo, kaip turi atrodyti naujasis prekių vežimėlis. Netrukus savo idėją jis papasakojo mechanikui, ir šis pagamino prototipą: paprastą metalo rėmą ant ratukų su dviem prekių krepšiais. Krepšius patogumo dėlei buvo galima sudėti vienas į kitą.
Deja, pirkėjų ši naujovė nesudomino. Moterims jis pasirodė nepatraukus, vyrai teigė galintys prekes pasinešti patys, o vyresnio amžiaus pirkėjai baiminosi pasirodyti silpni, naudodamiesi tokiu vežimėliu.
Sumanusis prekybininkas S. Goldmanas netrukus išsprendė šią problemą, pasamdęs įvairaus amžiaus vyrus ir moteris, kad šie po prekybos centrą stumdytų naująjį išradimą. Netrukus prekių vežimėlis išpopuliarėjo ir tapo įprastu prekybos centro lankytojų pagalbininku.
