Mokslo ir technologijų pasaulis

VY Canis Majoris yra raudonoji hipermilžinė žvaigždė, esanti Didžiojo šuns žvaigždyne. Tai yra pati didžiausia ir viena iš šviesiausių žmonijai žinomų žvaigždžių Visatoje.

Pirmasis šią žvaigždę 1801 metais pastebėjo ir užfiksavo prancūzų astronomas Jerome Lalandas. VY Canis Majoris yra mūsiškėje Paukščių Tako galaktikoje, nutolusi nuo Žemės per 4892 šviesmečius.

Jos spindulys yra net 1500 kartų didesnis nei Saulės, o mūsų Žemė palyginus su ja yra niekinė – vienoje Saulėje tilptų milijonas Žemės planetų.

Žvaigždės-milžinės diametras siekia net 2,4 milijono kilometrų. Jeigu ši žvaigždė atsidurtų Saulės vietoje, ji pasiektų netgi Saturno orbitą.

Tiesa, jos masė didesnė už Saulės tik maždaug 10–25 kartais. Jos paviršius yra įkaitęs iki maždaug 3200 laipsnių pagal Celsijų, o mūsų Saulės – 5600 laipsnių pagal Celsijų. Ji yra ryškesnė už Saulę maždaug 250 000–500 000 kartų.

Hipermilžinės žvaigždės mūsų galaktikoje yra itin retos. Tiesą pasakius, dauguma žvaigždžių mūsų galaktikoje yra mažesnės už Saulę.

Didelės žvaigždės savo energijos atsargas degina labai dideliu tempu, dėl to jos gyvuoja tik kelis milijonus metų. Palyginimui, mažesnės žvaigždės, tokios, kaip mūsų Saulė, amžių skaičiuoja milijardais metų.

Mokslininkai apskaičiavo, kad VY Canis Majoris jau sudegino apie pusę savo masės, o išmestas „kuras“ šiuo metu supa žvaigždę didžiulio debesies pavidalu.

Skaičiuojama, kad jos amžius siekia apie 10 milijonų metų. Taigi VY Canis Majoris artėja prie savo gyvenimo pabaigos ir turėtų sprogti bei tapti supernova per artimiausius 100 000 metų. Sprogus žvaigždei, likęs jos branduolys bus toks didelis, kad greičiausiai suformuos juodąją skylę.

Mokslininkai mano, kad yra ir didesnių žvaigždžių, kurių per teleskopus neįmanoma pamatyti dėl Visatoje sklandančių dulkių bei kitokių debesų ir šiukšlių.

Šaltinis: Solarsystemquick.com