Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkai sudarė milžinišką duomenų bazę, į kurią įtraukė visas kada nors pasaulyje aptiktas fosilijas ir jų aptikimo vietas. Jų sukurtas interaktyvus pasaulio žemėlapis leidžia patyrinėti 165 mln. metų dinozaurų evoliuciją ir sužinoti, kokių radinių aptikta konkrečiose šalyse ar vietovėse.

Šioje duomenų bazėje galima rasti visas žinomas dinozaurų rūšis visuose planetos žemynuose – jų skaičius siekia per 2 tūkstančius. Be to, ji nuolat pildoma naujais tyrėjų atradimais, rašo Dailymail.co.uk. 

Įspūdingame žemėlapyje (jį rasite paspaudę šią nuorodą) galima tyrinėti beveik 8 tūkst. kasinėjimų vietovių, kuriose pateikiama informacija apie maždaug 25 tūkst. aptiktų dinozaurų laikų fosilijų. 

Šią duomenų bazę dar 2000-aisiais pradėjęs pildyti Matthew Carrano iš Smithsonian instituto Vašingtone (JAV) sakė: „Šiuo metu joje yra apie 7,9 tūkst. vietovių su atrastomis dinozaurų fosilijomis. Kitaip sakant, 7,9 tūkst. skylių žemėje, kuriose kažkas atrado dinozauro fosiliją ir paskelbė apie tai mokslinį darbą. Daugelis radinių vietovių turi tik po vieną fosiliją, tačiau yra ir labai turtingų „kapinynų“ su tūkstančiais fosilijų.“

Interaktyviame žemėlapyje kiekviena tyrimų vieta pažymėta atitinkama spalva, kuri žymi tam tikrą Žemės istorijos periodą. Duomenys, į kuriuos kol kas neįtraukti paukščiai, apima radinius, kurių amžius siekia nuo maždaug 235 iki 66 mln. metų. 

Vartotojai žemėlapyje gali ieškoti konkretaus laikotarpio fosilijų arba priartinti konkrečią vietovę ir sužinoti apie joje atrastas fosilijas. 

Pavyzdžiui, priartinus Lietuvą galima sužinoti, kad mūsų krašte daugiausia rasta foraminiferų (jūriniai gyvūnai), kiautavėžių, konodontų (į sliekus panašių išnykusių gyvūnų, kurie turėjo apatinius dantis). Tiesa, priartinus pajūrio regioną išryškėja nauja tendencija: čia vyrauja radiniai gintare – įvairūs vabalai, vabzdžiai, voragyviai. 

„Mes pažymime fosilijų atradimo vietas šiandienos žemėlapyje, o tuomet, remdamiesi geologiniais skaičiavimais, įvertiname, kur šios vietovės galėjo rastis anuomet, kai dinozaurai buvo gyvi“, – pažymėjo M.Carrano. Pamatyti, kaip tam tikros rūšys ar gyvūnai galėjo būti paplitę konkrečiu periodu ir kaip tuo metu atrodė Žemė, galima puslapio apačioje esančioje eilutėje pasirinkus laikotarpį. 

Rinkti duomenis M.Carrano padeda studentai ir kolegos, visgi jis pripažįsta, kad tai – ilgas ir sunkus darbas. Bene didžiausias iššūkis – nustatyti tikslias vietas, kuriose aptiktos fosilijos. 

„Vietovių pavadinimai pasikeitę, kai kuriais atvejais pasikeitę net šalys, o seniau paleontologai dažnai nepateikdavo labai tikslių duomenų. Be to, kai kurie moksliniai darbai parašyti ne anglų kalba, taigi užtrunka juos išversti ir gauti reikiamą informaciją“, – sakė jis.