Lietuvos statistikos departamentas paviešino, kiek žmonių gauna minimumą, o kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų
|
Lietuvos statistikos departamentas išnagrinėjo šalies darbo užmokestį pagal darbuotojų skaičių. Pasirodo, net penktadalis 2016 m. spalio mėn. gavo 380 EUR ir mažesnį darbo užmokestį. 2016 m. spalio mėn. šalies ūkyje (įskaitant individualiasias įmones) buvo 223,2 tūkst. (20,2 proc.) 380 EUR ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiau negu pusė (128,8 tūkst.) šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką. 2016 m. spalio mėn. visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų šalies ūkyje buvo 94,4 tūkst. ir sudarė 9,8 proc. visų darbo laiką dirbusių darbuotojų: valstybės sektoriuje – 6,8 proc. (21,5 tūkst.), privačiajame – 11,3 proc. (72,9 tūkst.). Palyginti su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, šių darbuotojų dalis šalies ūkyje padidėjo 1 procentiniu punktu: valstybės sektoriuje – 0,9 procentinio punkto, privačiajame – 1,1. Įtakos tam turėjo 2016 m. 55 EUR padidėjusi MMA. Visą darbo laiką dirbę 450 EUR ir mažiau gavę darbuotojai sudarė 22 proc. visų šalies ūkio darbuotojų, arba 9,7 procentinio punkto mažiau nei prieš metus. Darbuotojų skaičius visose 451 EUR ir daugiau uždirbančiųjų grupėse didėjo. Augo darbo užmokestis2016 m. spalio mėn. pirmas ketvirtadalis visą darbo laiką dirbusių šalies ūkio darbuotojų uždirbo iki 473 EUR, antras ketvirtadalis – nuo 473 iki 651,6 EUR, trečias – nuo 651,6 iki 942,9 EUR, paskutinis ketvirtadalis – 942,9 EUR ir daugiau. Didžiausia darbo užmokesčio medianos reikšmė – 1 083,8 EUR – buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse. Mažiausia – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (440,5 EUR) bei kitos aptarnavimo veiklos (525,7 EUR) įmonėse. Didesnį kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą pernai spalį Lietuvoje gavo 9038 visą darbo laiką dirbę gyventojai. Privačiame sektoriuje tokių gyventojų buvo 7766, valstybės sektoriuje - 1272. Per metus (palyginti su 2015-ųjų spaliu) didesnį kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą gavusių darbuotojų skaičius padidėjo 1474 (19,5 proc.). Daugiausia didesnį kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą gavusių darbuotojų buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (1756), apdirbamosios gamybos (1481), informacijos ir ryšių veiklos (1280) įmonėse. MMA dažniausiai mokamas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėseApgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius 2016 m. spalio mėn. sudarė 23,4 proc. ir per metus padidėjo 2,9 procentinio punkto. Mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį (805 EUR) šalies ūkyje spalio mėn. gavo 65 proc. visą darbo laiką dirbusių darbuotojų. Gavusių mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį visą darbo laiką dirbusių darbuotojų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse buvo 88,4 proc., meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo – 76,6 proc., palyginti su visu atitinkamų ekonominių veiklų darbuotojų skaičiumi. Jaunesnių nei 30 metų visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visu šios amžiaus grupės darbuotojų skaičiumi, sudarė 8,6 proc. Palyginti su ankstesniais metais tokių darbuotojų padidėjo 0,5 procentinio punkto. 2016 m. 3,3 proc. jaunesnių nei 30 metų darbuotojų gavo daugiau nei 1 601 EUR. Per metus jų dalis padidėjo 0,9 procentinio punkto. Trečdalis visą darbo laiką dirbusių mažųjų įmonių darbuotojų gavo MMAMažose įmonėse (1–9 darbuotojai) visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų dalis sudarė 33 proc. visų mažų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, arba 3,5 procentinio punkto daugiau nei prieš metus. Daugiausia darbuotojų, gavusių 1 601 EUR ir daugiau, buvo įmonėse, turinčiose 50–249 darbuotojus, – 18,9 tūkst., arba 0,8 procentinio punkto daugiau. Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir gavusių MMA darbuotojų buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (22,6 tūkst.), apdirbamosios gamybos (15,6 tūkst.) ir švietimo (15,4 tūkst.) įmonėse, nes jose dirba daugiausia šalies ūkio darbuotojų. Visą darbo laiką dirbusių ir 3 001 EUR ir daugiau gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje per metus padidėjo 1 474 darbuotojais ir siekė 9 038 (iš jų privačiajame sektoriuje – 7 766, valstybės sektoriuje – 1 272). Daugiausia tokių darbuotojų buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (1 756), apdirbamosios gamybos (1 481), informacijos ir ryšių veiklos (1 280) įmonėse. Viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo įmonėse darbuotojų, gavusių 3 001 EUR ir daugiau, buvo 190. | ||||||
| ||||||