Mokslo ir technologijų pasaulis

Gausėjant automobilių, nenumaldomai didėja ir kietųjų dalelių kiekis ore. Nereikia nė sakyti, jog tai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Tačiau panašu, jog dar ne visai suprantame kaip stipriai. Edinburgo universiteto mokslininkų atradimas priverčia vėl atsigręžti į šią problemą: pasirodo, dyzelio deginių dalelės kaupiasi vienoje iš svarbiausių mūsų organų sistemų ir daro ten didžiulę žalą.

Ilgą laiką buvo svarstoma kaip giliai dyzelio dūmų dalelės gali įsiskverbti į audinius, tačiau jos tokios mažos, kad įprastais būdais sekti jų pasiskirstymą organizme buvo beveik neįmanoma. Tiksliau, neįmanoma ir dabar, tačiau mokslininkai rado kitą būdą.

Grupė Edinburgo universiteto tyrėjų vietoje dyzelio dūmų dalelių panaudojo tokio paties dydžio aukso nanodaleles. Jos pasirinktos, nes jokio neigiamo efekto žmogaus sveikatai nesukelia, tačiau daug lengviau užfiksuojamos laboratorine įranga.

Vėliau, chirurgiškai paėmus audinių mėginius ir juos ištyrus, paaiškėjo, kad dalelės kaupiasi kraujagyslėse, ypač ten kur daugiau riebalų. Liūdniausia žinia, kad nemažai aukso dalelių buvo randama ir pačioje širdyje.  

Iki šiol manyta, jog dyzelio dūmų dalelės įkvėptos su oru tiesiog kaupiasi plaučiuose, o į kardiovaskuliarinę sistemą nepatenka. Tačiau naujasis atradimas ankstesnį supratimą iš esmės keičia.

Neabejojama, kad kardiovaskuliarinėje sistemoje besikaupiančios dyzelio dalelės didina širdies priepuolių ir insulto riziką. Remiantis oficialiais dabartiniais duomenimis, nuo oro taršos sukeltų pasekmių, vien D. Britanijoje, anksčiau nei įprasta, miršta apie 50 000 žmonių. Naujasis atradimas šį skaičių gali dar padidinti. 

Primename, jog dyzeliniai varikliai į aplinką išmeta apytikriai penkiasdešimt kartų daugiau dalelių nei benzininiai varikliai. Gali būti, jog šio tyrimo rezultatai kai kuriose šalyse lems dar griežtesnę dyzelinių automobilių naudojimo įstatyminę reguliaciją.