Moteris rankinės kišenėje rado raštelį iš Kinijos: jame parašyta, kas gamina pigiausias prekybos centrų prekes
|
Parduotuvės yra užpildytos Kinijoje gaminamomis prekėmis. Kartais pirkdami europietiškų ar amerikietiškų prekinių ženklų gaminius nesusimąstome, kad jie gali būti pagaminti Kinijoje, tačiau taip dažniausiai ir yra. Viena moteris JAV „Walmart“ parduotuvėje įsigijo rankinę, kurios kišenėje rado kinų kalba parašytą raštelį. Jo šiurpus turinys priminė, kokia yra tikroji pigių kiniškų prekių kaina. Arizonos valstijoje „Walmart“ tinklo parduotuvėje rankinę nusipirkusi Christel Wallace nustebo vienoje kišenėje radusi kiniškais hieroglifais parašytą raštelį. Jame buvo rašoma apie žmones, kurie šias rankines gaminama. Teigiama, kad tai - kaliniai, dirbantys 14 valandų per dieną be pertraukų, negaunantys tinkamo maitinimo ir kenčiantys labai prastas sąlygas. Moteris pasirūpino, kad raštelį tiksliai išverstų trys kinų kalbą išmanantys žmonės. Jame rašoma: „Jingšano kalėjimo Guangsi regione kaliniai dirba 14 valandų per dieną be pietų pertraukos, dirba iki vidurnakčio, tie, kurie nespėja baigti darbo laiku, yra mušami. Duodamas maistas yra be aliejaus ar druskos. Kiekvieną mėnesį viršininkas vienam kaliniui sumoka 2000 juanių, policijos pareigūnai suvalgo papildomą maistą. Jei kaliniai suserga ir jiems reikia vaistų, išlaidos yra išskaičiuojamos iš jų atlygio“ 2000 juanių yra maždaug €265,71. Moteris pasibaisėjo šiuo rašteliu, kuris skambėjo kaip pagalbos prašymas, todėl nusprendė jį paviešinti ir kreiptis į žiniasklaidą. „Walmart“ atstovai negali patvirtinti raštelio autentiškumo, tačiau teigia, kad visuomet stengiasi rinktis tik tuos tiekėjus, kurie užtikrina darbuotojų laisves ir teises. Priverstiniai darbai kalėjime, kaip teigiama, prieštarauja „Walmart“ vertybėms. Tačiau šis tinklas nėra vienintelis, susidūręs su panašiomis istorijomis. Štai 2014 metais panašus raštelis buvo rastas „Primark“ tinklo parduotuvėje Jungtinėje Karalystėje pirktuose drabužiuose. Apie prastas darbo sąlygas ar net priverstinį darbą Kinijoje buvo rašoma ne kartą ir žiniasklaidoje, buvo kuriami ir dokumentiniai filmai. Šįkart Christel Wallace net nežino ką daryti, nes padėti šiems kaliniams negali, tuo tarpu kiti ragina nepirkti gaminių iš įmonių, kurios neužtikrina darbuotojų teisių. Tačiau dažnai įmonės su tiekėjais bendrauja per tarpininkus, todėl negali žinoti, kur ir kaip konkretūs produktai yra gaminami. Nors dabar „Walmart“ tinklas yra raginamas pasidomėti šiuo atveju, abejojama, ar įmonei pavyks surasti rankinės kilmės vietą. Taip pat neaišku, ar Vakarų kompanijos tikrai nori žinoti, kaip gaminami jų parduodami produktai - jie paklausūs dėl žemos kainos, o ji dažnai siejama su prastomis darbo sąlygomis. Nors Christel Wallace raštelio istorijos atomazgos nėra, tikriausiai jos ir nebus. Nebus žurnalistinio tyrimo, tiekėjų peržiūrėjimo, judėjimo boikotuoti kiniškas prekes ir nieko panašaus. Neaišku ir ar raštelis yra autentiškas. Visgi, pastebima, kad kai kuriose srityse, pavyzdžiui, elektronikos pramonėje, darbo sąlygos gerėja. Todėl galima tikėtis, kad ateityje tokios verslo praktikos išnyks. | ||||||
| ||||||