Mokslo ir technologijų pasaulis

Tikriausiai, ne vienas esame susidūręs su tokia situacija: kavinėje jums atneša šaltą ar neskanų patiekalą, suteikia prastos kokybės paslaugas ar paprasčiausiai patiriate kitokių nemalonumų, jūs dėl to susinervinate ir supykstate, o savo pyktį nusprendžiate išlieti parašydami paslaugų tiekėjui piktą elektroninį laišką, neigiamą įvertinimą internetiniuose atsiliepimuose ar tiesiog piktą komentarą. Lyg ir turėtumėte pajausti palengvėjimą, ar ne?

Deja, nauji tyrimai rodo, kad pykčio liejimas internete priverčia mus pasijusti dar blogiau.

Psichologijos profesorius Bradas Bushmanas iš Ohajo universiteto (JAV) sako, kad šiais laikais pyktį lieti internete yra paprasta kaip niekada, todėl žmonės tampa vis piktesni.

B. Bushmanas teigia, kad tai, kas žmogų priverčia pasijausti geriau, nereiškia, kad yra jam sveika. Dauguma žmonių vis dar turi klaidingą nuomonę, kad išlieti pyktį yra geriau negu jį laikyti savyje.

2002 metais B. Bushmanas atliko eksperimentą, kurio metu jis paprašė 600 studentų parašyti esė apie abortus. Studentams buvo pasakyta, kad jų esė tikrins kiti studentai, kad procesas būtų sąžiningas. Vis dėlto B. Bushmanas visiems studentams parašė prastus įvertinimus su labai neigiamomis pastabomis.

Suprantama, kad studentai buvo įtūžę, tačiau B. Bushmanas paprašė jų su įtūžiu kovoti skirtingais būdais. Kai kurie iš jų ėmė daužyti bokso kriaušę, galvodami apie žmogų, kuris tikrino jų esė, kita grupė studentų daužė bokso kriaušę vien tam, kad užsiaugintų raumenų, o trečioji studentų grupė ramiai sėdėjo ir nieko nedarė – tiesiog laikė pyktį savyje.

Tikriausiai, pamanėte, kad tie, kurie išliejo savo pyktį ant bokso kriaušės, pasijuto geriau. Tačiau apklausus kriaušę daužiusių studentų grupę paaiškėjo, kad jie buvo pikčiausi, labiausiai suirzę ir priešiški. Mažiausiai agresijos jautė grupė studentų, kurie sėdėjo ir nieko nedarė.

Prie tokios išvados priėjo ir kiti mokslininkai. 2007 metais mokslininkų komanda atliko tyrimą dėl pykčio išraiškos ir priėjo išvadą, kad pykčio liejimas kelia pavojų psichinei žmonių sveikatai ir visuomenei.

Šio tyrimo autorius psichologas Jeffrey Lohras iš Arkanzaso universiteto pateikė kuriozišką palyginimą: „Žmonės nebezda liftuose daugiau nei jiems reikia. Pykčio liejimas yra emocinė išraiška. Tai panašu į emocinį bezdėjimą uždaroje aplinkoje – skamba kaip gera idėja, tačiau iš tikrųjų ji yra labai bloga.“

Taigi pykčio liejimas yra bloga idėja, tačiau kodėl pykčio liejimas internete yra dar blogiau? B. Bushmanas aiškina, kad kai rašome piktus laiškus ar neigiamus atsiliepimus internete, mūsų smegenys mano, kad niekas jų neperskaitys – mes liejame savo emocijas jausdamiesi komfortabiliai savo namuose, todėl mūsų niekas nestebi ir niekas nepareikš pastabos ar komentaro dėl liejamo pykčio internete.

Liejant pyktį gyvai reikia palaukti, kol žmogus, kuriam norime išsakyti piktas pastabas, galės su mumis kalbėtis. Per tą laiką mes truputį nurimstame. 2013 metais atliktas tyrimas parodė, kad nuolatiniai interneto forumų burbekliai realybėje vairuoja ir elgiasi neatsargiai.

Taigi kaip elgtis, kai mus užklumpa pykčio priepuolis? Atsakymas – išjungti kompiuterį ar telefoną, kol pyktis kiek nuslūgs. Patariame netgi kuriam laikui užblokuoti kito žmogaus numerį, kad negalėtumėte jam parašyti piktos žinutės.

Dauguma žmonių tiesiog nesuvokia, kad pyktis bet kokiu atveju būtų nuslūgęs, net jeigu mes ir nebūtume jo išlieję. Dar daugiau, jis būtų nuslūgęs greičiau, jeigu mes nieko nedarytume, negu tuo atveju, kai mes jį išliejame ant kitų.

Šaltinis: Sciencealert.com.