Mokslo ir technologijų pasaulis

Dėl išeikvotų žemės resursų valgome gerokai mažiau vertingą maistą, LRT.lt teigia gydytoja Regina Žukauskienė. Savo ruožtu gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė aiškina, kad kai kurių vitaminų ir mikroelementų trūkumo priežastis daug sudėtingesnė: pakito veislių savybės, auginimo metodai, naudojamos trąšos, taip pat ir maisto apdorojimas bei gaminimas.

„Mes turime gauti gyvybiškai svarbių maisto medžiagų. Labai svarbu vadinamasis gyvas maistas, reguliari mityba ir saikas. Dabar pasaulyje labai daug kalba apie „paslėptą alkį“.

Kadangi išeikvojame žemės resursus, maiste mažėja mums reikalingų medžiagų – ir vitaminų, ir mikroelementų. Per 10 metų Europoje vykdytus tyrimus nustatyta, kad kai kuriuose maisto produktuose (pvz., braškėse, obuoliuose) 50–70 proc. sumažėjo reikalingų maisto medžiagų.

Tikriausiai žmogaus organizmas jaučia jų alkį, todėl kartais kyla nesuvaldomas noras vis valgyti ir valgyti“, – LRT RADIJO laidai „Sveikata“ yra sakiusi gydytoja R. Žukauskienė.

Sumažėjo tik kai kurių medžiagų

Jei žemė tręšiama tik organinėmis trąšomis, anot R. Žukauskienės, jai pritrūksta derlingojo sluoksnio, kuris Lietuvoje siekia 2 cm.

„Afrikoje šis sluoksnis siekia 0,5 cm, todėl žemė darosi išeikvota kaip smėlis, joje niekas nebeauga“, – aiškina R. Žukauskienė.

Savo ruožtu D. Pipiraitė-Lazarevičienė priduria, kad daržovėse ir vaisiuose trūksta tik kai kurių maisto medžiagų ir tai – ne dėl žemės išeikvojimo.

„Sumažėjo baltymų, kalcio, geležies, vitamino B2 ir vitamino C kiekis. Kitų tirtų medžiagų kiekis nesumažėjo. Bet priežastis nėra tokia paprasta kaip žemės resursų išeikvojimas.

Yra svarių įrodymų, kad pakito kultivuojamų veislių savybės. Auginimo metodų pasikeitimas, trąšų naudojimas, taip pat ir maisto apdorojimas bei gaminimas yra svarbios priežastys“, – aiškina gydytoja dietologė.

Kauno klinikose dirbanti R. Žukauskienė taip pat konsultuoja vieną farmacijos įmonių. Pastaroji, jos teigimu, ir pateikė jai minėtus tyrimų duomenis apie sumažėjusius mikroelementus.

D. Pipiraitė-Lazarevičienė: „paslėptas alkis“ lemia net ekonominę gerovę

Kalbas apie paslėptą alkį mitybos specialistė D. Pipiraitė-Lazarevičienė taip pat vertina skeptiškai. Jos teigimu, jis būdingas besivystančioms šalims, o jo priežastimis laikomas vitamino A, jodo bei geležies trūkumas.

„Gali būti ir kitų vitaminų bei mineralinių medžiagų trūkumas. „Paslėptas alkis“ dėl mikronutrientų stokos nėra įprastas mums žinomas alkio pojūtis, kai norisi valgyti daugiau maisto.

„Paslėptas alkis“ lemia prastą sveikatą, mitybos nepakankamumą, sąlygoja prastesnį mokymąsi, net ekonominę besivystančių šalių gerovę“, – teigia gydytoja.

Pašnekovė tikina, kad išsivysčiusiose šalyse, tokioms priskiriama ir Lietuva, nėra plačiai paplitusio mikronutrientų trūkumo.

„Taip, Lietuvos gyventojams trūksta jodo, todėl ir rekomenduojama vartoti joduotą druską. Spekuliatyvu teigti, kad vienintelė persivalgymo ir nutukimo priežastis yra mikronutrientų stoka. Persivalgymo priežasčių yra nemažai, nepakankamas vitaminų suvartojimas taip pat tyrinėjamas“, – aiškina D. Pipiraitė-Lazarevičienė.

Tuo tarpu R. Žukauskienė „paslėptą alkį“ įvardija kaip beverčio maisto vartojimą.

„Praktiškai visas greitasis maistas yra be vertės. Juo pripildai skrandį, tas maistas liečia receptorius ir tarsi sukelia tam tikrą sotumo jausmą, o iš tikrųjų negauni reikalingų medžiagų ir jos tiesiog nepatenka į kraują. Trūksta amino rūgščių, vitaminų“, – dėsto ji.

Svarbiausia – susitvarkyti gyvenimą

Abi LRT.lt kalbintos gydytojos sutinka, kad Lietuvoje galima gauti kokybiško ir vertingo maisto.

„Šiuolaikiniai vaisiai, daržovės, grūdinės kultūros tikrai vis dar yra maistingi. Svarbiau būtų stengtis vartoti mažiau cukraus, baltųjų miltų gaminių, kuriuose maistinių medžiagų yra tikrai ypač sumažėję dėl gamybos, taip pat vartoti daugiau vaisių, daržovių, daugiau pilno grūdo gaminių. Tuomet joks maistinių medžiagų stygius dėl pakitusio auginimo metodų ar veislių pokyčių nebus aktualus“, – tvirtina D. Pipiraitė-Lazarevičienė.

R. Žukauskienė atkreipia dėmesį, kad mikroelementų organizme balansui svarbu ne tik mityba.

„Vienas svarbiausių dalykų – susitvarkyti savo gyvenimą. Pvz., mūsų organizme esantis kalis labai reikalingas širdies veiklai: jeigu jo per daug, neveikia inkstai ir sutrinka širdies ritmas. Širdies ritmą taip pat veikia ir jo stygius. Jeigu žmogus vartoja labai daug kavos, ji išskiria iš organizmo kalį, taip pat tai daro šlapimą varantys vaistai, o štai stresas 7 kartus padidina kalio išsiskyrimą, todėl pirmiausiai reikia susitvarkyti savo gyvenimą – sveikai gyventi ir tinkamai maitintis“ , – pataria specialistė.