Mokslo ir technologijų pasaulis

Kosmose niekas neišgirs jūsų šauksmo. Asgardija pasivadinusi „kosmoso tauta“ planuoja pakelti į orbitą duomenų centrą, kur jo nepasiektų Žemės įstatymai, bet teisininkai sako, kad vien atsiplėšti nuo planetos negana. Kadangi vis daugiau organizacijų siekia tirti kosmosą, metas nuspręsti, kaip reikėtų tvarkyti šias priešakines linijas.

Asgardija paskelbė apie save pernai kaip apie kosmoso tautą, nepriklausančią nuo Žemės šalių, ir nuo to laiko įtikino 180 000 žmonių tapti piliečiais, užpildžius formą internete. Dabar ji planuoja žygį į orbitą, vėliau šiais metais paleisdama kompaktišką palydovą Asgardia-1, kuriame bus 512 gigabaitų talpos puslaidininkinis diskas, užpildytas Asgardijos piliečių parinktais duomenimis.

Asgardia-1 į orbitą bus išvesta kartu su Tarptautinės kosminės stoties (TKS) atsargų papildymo misija, ir apie Žemę skries 5 metus, o paskui sudegs atmosferoje. Į orbitoje skriejantį palydovą radijo signalu bus galima nusiųsti ir daugiau duomenų.

Asgardijos atstovas sako, kad prieš iškeliant į kosmosą, duomenys bus tikrinami, kad būtų išvengta bet kokių teisinių problemų. Kol kas, Asgardia-1 tikriausiai gabens šeimų nuotraukas ir žinutes su duomenimis, kurie „priklausys Asgardijos jurisdikcijai“. Bet jeigu jie tikrai priklauso Asgardijos jurisdikcijai, panašiu būdu galima būtų sukurti duomenų prieglobą, nepriklausančią nuo Žemėje galiojančių įstatymų.

Kaip tai gali būti? Piratinę produkciją siūlančius antžeminius serverius šalių valdžia gali areštuoti, bet kosmose tai atlikti būtų kebliau. Orbitoje skriejanti privati informacija irgi būtų saugi nuo valdžios. Besirūpinantiems privatumu, galbūt viršdebesinė kompiuterija būtų kaip tik tinkama.

„Besirūpinantiems privatumu, viršdebesinė kompiuterija būtų kaip tik tinkama“

Tarptautinės sutartys taip paprastai to neleistų. Jungtinių tautų Kosmoso erdvės sutartis (KES) reikalauja, kad šalys „autorizuotų ir nuolat prižiūrėtų“ jų jurisdikcijoje esančių „nevyriausybinių žinybų“ veiklą kosmose.

Asgardia-1 į orbitą bus pasiųsta iš NASA pakilimo platformos, tad JAV valdžia, pasirašiusi sutartį, bus teisiškai atsakinga už tai, ką Asgardia-1 gabens. Jei palydovo talpykla bus naudojama JAV teisės požiūriu nelegaliais tikslais, JAV gali iškelti ieškinį Asgardijai. Bent jau teoriškai. KES dar niekada tokiu būdu nebuvo panaudota.

„Tokio precedento nėra,“ sako Joanne Wheeler, palydovų ir kosmoso teisės specialistė Londone įsikūrusioje teisės firmoje Bird & Bird. „Kosmoso erdvės sutartis aptaria bendrus principus, dėl kurių buvo deramasi septintojo dešimtmečio pabaigoje, stengiantis užkirsti kelią branduolinių ginklų naudojimui kosmose. Orbitinių duomenų centrų idėjos dienotvarkėje paprasčiausiai nebuvo,“ sako ji.

Jei kas siųstų serverį į kosmosą, jie turėtų paaiškinti jo paskirtį, kad gautų licenciją iš orbiton jį keliančios šalies. Bet atsidūrus orbitoje, licencijos atšaukimas už nelegalios veiklos vykdymą duotų menkai naudos. Iš principo, palydovo savininkas gali kontroliuoti palydovą iš bet kurio pasaulio taško.

Todėl kosminių duomenų prieglobų prevencija turi būti tarptautinė. Vienas būdas – nepaklusnų palydovą galima būtų numušti. Kinija išbandė tai 2007 sunaikindama atitarnavusį orų palydovą raketa, paleista iš Žemės. Bet šalis sulaukė tarptautini pasmerkimo, nes orbitoje susprogdinti objektai didina mirtinų kosminių šiukšlių susidūrimo su kitais palydovais riziką. Gal tai reiškia, kad asgardiečiai ir kiti jų pasekėjai, išsivadavę iš Žemės pančių, išties bus laisvi.

Timothy Revell
newscientist.com