Mokslo ir technologijų pasaulis

Visiškai neseniai Didžiosios Britanijos televizijos kanalu „Channel 4“ rodytoje dokumentinėje laidoje grupė archeologų pateikė naujų įrodymų, paaiškinančių, kaip galėjo būti statoma Didžioji Gizos piramidė.

Pagrindą naujoms įžvalgoms davė Egipte Raudonosios jūros pakrantėje rastas papirusas, rašoma svetainėje iflscience.com.

Be kitų per šešetą pastarųjų metų čia rastų dokumentų, jungtinė prancūzų ir anglų mokslininkų komanda atkasė Mereriui, su Didžiosios piramidės statybos darbais susijusiam veikėjui, priklausiusį dienoraštį. Šis dokumentas leido tyrinėtojams atkurti jame aprašytą trijų mėnesių senovės Egipto istorijos laikotarpį.

Rašytiniams šaltiniams daugiau nei 4,5 tūkst. metų – tai vieni iš seniausių kada nors atrastų papirusų, leidžiančių pažvelgti į gyvenimą Egipte faraono Cheopso valdymo laikais.

Svarbu ir tai, kad rastas dienoraštis – vienintelis iš pirmų lūpų gautas liudijimas apie Didžiosios Gizos piramidės statybą. Cheopso piramidė, dar vadinama Didžiąja Gizos piramide, yra seniausias tradiciniams septyniems pasaulio stebuklams priskiriamas objektas, be to, vienintelis išlikęs iki šių dienų. Jos statyba Gizos plynaukštėje truko 20 metų.

Statinys buvo baigtas maždaug 2560 m. pr. Kr. Dabar piramidės aukštis siekia 139 metrus. Jos statybai buvo naudojamas kalkakmenis, atgabentas iš Nilo upe nuo Gizos atskirtų tuometinių Turos skaldyklų, ir granitas, atgabentas iš Asuano – daugiau nei per 800 kilometrų į pietus nutolusios vietovės.

Klausimas, kaip akmens luitai buvo transportuojami, ilgą laiką kėlė aršias mokslininkų diskusijas. Gali būti, kad atkastas papirusas pagaliau padės į jį atsakyti. Savo dienoraštyje Mereris aprašė, kaip iš Turos Nilo upe valtimis buvo gabenamas kalkakmenis. Viena iš tokių valčių palyginti neseniai buvo atkasta piramidžių papėdėje.

Akmens luitai buvo plukdomi keletu specialiai iškastų kanalų, leidusių maksimaliai sumažinti atstumą iki statybvietės. Tada kalkakmenio luitai buvo užstumiami ant specialių bėgius primenančių takų. Tokiomis pat valtimis tikrai galėjo būti plukdomas ir granitas iš Asuano skaldyklų.

Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad nemenkas vaidmuo statant piramidę galėjo tekti ir Raudonosios jūros pakrantėje buvusiam uostui. Per jį į Gizą buvo gabenamas kitame siauros jūros krante iškasamas varis, iš kurio buvo gaminami įrankiai akmenims tašyti. Egipto archeologai ir buvęs Aukščiausiosios senovės paminklų tarybos vadovas Zahi Hawassas pareiškė, kad papirusas – reikšmingiausias XXI a. Egipte atkastas radinys.

Pabaigai galima priminti, kad Didžioji Gizos piramidė daugiau nei 3,8 tūkst. metų buvo aukščiausias pasaulio statinys. Įspūdingo dydžio objektas sukėlė specialistams tikrai ne vieną galvosūkį. Visgi reikia manyti, kad mažais žingsneliais pavyks vieną po kitos atskleisti ją gaubiančias paslaptis.