Mokslo ir technologijų pasaulis

2016 m. rugpjūtį pastebėtas laivas su Šiaurės Korėjos kroviniu iš pat pradžių atrodė įtartinai. Neaiškus krovinys buvo uždangstytas brezentu, o ir laivui skirtas dėmesys nesutapo su oficialia versija, kad jame - geležies rūda. Egipto pareigūnų sulaikytame laive rasta ginklų kontrabanda - 30 tūkstančių granatsvaidžių. Visgi, Jungtinių Tautų tyrimas nustebino labiau nei sulaikyto krovinio dydis. Kam buvo skirti šie ginklai?

Istorija buvo visai paprasta - JAV pastebėjo šį laivą, plaukiantį su Kambodžos vėliava, ir perspėjo Kairą jį sulaikyti. Vos tik „Jie Shun“ laivas su paslaptingu kroviniu įplaukė į Egipto teritorinius vandenis, jis buvo sulaikytas. Po geležies rūda aptiktas didžiulis granatsvaidžių kiekis. Tuomet džiaugtasi bendradarbiavimu ir sulaikyta siunta, tačiau kelis mėnesius trukęs tyrimas atskleidė, kad ginklai buvo skirti egiptiečiams. Pchenjanas juos tiesiog pardavė.

Tyrimas parodė, kad granatsvaidžius pirko Egipto verslininkai. Skaičiuojama, kad jų vertė - maždaug 23 milijonai dolerių, tačiau neaišku, ar pinigai Šiaurės Korėją pasiekė. Egiptas patikino, kad yra skaidrus ir padės tyrime, tačiau JAV abejoja, kad pirkėjai verslininkai granatsvaidžius įsigijo tik šiaip sau. Į tai kažkaip turėjo būti įsipainiojusi ir Egipto valdžia. Galų gale, juk link Sueco kanalo judančio laivo Egiptas be JAV raginimų net nebūtų sulaikęs.

Tarptautinė bendruomenė spaudžia Šiaurės Korėją ekonominėmis sankcijomis. Šalis negali išsiversti visai be išorinės prekybos ir vis dar išlaiko saitus su Kinija, Rusija bei kitomis šalimis. Tačiau akivaizdu, kad parduodamos ne tik metalurgijos pramonei reikalingos žaliavos, bet ir nelegaliai transportuojami produktai. Iranas, Mianmaras, Sirija, Kuba ir, kaip paaiškėjo, Egiptas perka pigius Šiaurės Korėjos ginklus. „Jie Shun“ atvejis tik parodo, kaip legali prekyba dangsto tikruosius režimo finansinius šaltinius.

Kai kurios šalys ir, kaip rodo kai kurie ženklai, teroristinės grupuotės ginklus perka vien dėl to, kad jie yra labai pigūs. Kiti jais susivilioja dėl senų ryšių su Šiaurės Korėjos vyriausybe. Kad ir kaip ten bebūtų, panašu, kad Šiaurės Korėja randa būtų prasimanyti pinigų, nepaisant sankcijų. Kas žino, kokie yra tikrieji šios šalies prekybos mastai, kuomet po pasaulį plinta Šiaurės Korėjos narkotikai, ginklai ir vergai.

„Jie Shun“ iš karto kėlė įtarimą dėl to, kad plaukė iš Šiaurės Korėjos, tačiau ir laivo būklė buvo labai prasta. „Jie Shun“ yra visiškai surūdijęs ir tikriausiai plaukė į savo paskutinę kelionę. Automatinė identifikavimo sistema didžiąją kelio dalį buvo išjungta, išskyrus kuomet „Jie Shun“ plaukė svarbiausiais laivybos keliais. Geležies rūda yra sunkus ir brangus krovinys, todėl jos prekeiviai įprastai renkasi geresnius laivus. Kai kontrabanda gabeni ginklus, didelių reikalavimų vežėjams kelti nepavyksta.

Šis atvejis atskleidė, kad Šiaurės Korėja artimiausiu metu pinigų greičiausiai nepritrūks, nes jų prasimano ir tose srityse, kurių sankcijomis užverti nepavyksta. Taip pat aišku, kad ir diplomatiniais partneriais galima pasitikėti ne visose srityse - net ir tos šalys, kurios remia sankcijas, gali būti įsitraukusios į nelegalią prekybą su Šiaurės Korėja.