Mokslo ir technologijų pasaulis

Moksliniai tyrimai, susiję su vyrų kontracepcija, vis dar sritis, kurioje fiksuojama nemažai nesėkmių. Tačiau keli tyrimai teikia vilčių, skelbia „Technology Review“.

Vilniaus klinikinės ligoninės gydytojas urologas Marius Anglickis papasakojo, kodėl jis skeptiškas tokios idėjos atžvilgiu ir kas šiuo metu yra didžiausi iššūkiai.

Kas stabdo

Moterys jau ne vieną dešimtmetį turi įvairių kontracepcijos priemonių: tablečių, pleistrų, spiralių, poodinių implantų, vaginalinių žiedų. Tačiau vyrai iki šiol turi du variantus – prezervatyvus arba vazektomiją. Tačiau to priežastis nėra vyrų nenoras naudoti kitokių metodų.

Bėda ta, kad moksliniai tyrimai ir naujų vyriškų kontracepcijos priemonių kūrimas yra labai lėtas procesas. Be to, šioje srityje nestinga daugybės nesėkmingų ir neužbaigtų pastangų. Mokslininkai sako, kad, kuriant vyriškus kontraceptinius vaistus susiduriama su dviem iššūkiais.

Pirma, kasdien blokuoti milijonų spermatozoidų gamybą vyro organizme tikrai yra sudėtingiau, nei blokuoti vienos kiaušialąstės gamybą moters organizme. Antra, vyriškų kontraceptinių vaistų klinikiniai tyrimai yra per mažai finansuojami.

Naujausias tyrimas, apie kurį paskelbta spalį, ir kurį rėmė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), parodė, kad hormoninė injekcija vyrams efektyviai apsaugojo jų partneres nuo nėštumo. Tačiau tyrimai buvo sustabdyti 2011 metais, gavus nepriklausomos ekspertų grupės rekomendacijas, nes vienas tyrimo dalyvis nusižudė, o kitiems pasireiškė rimtas šalutinis poveikis, įskaitant depresiją.

Vienas iš šio tyrimo autorių Douglasas Colvardas, pelno nesiekiančio mokslinių tyrimų instituto „Conrad“ programų direktoriaus pavaduotojas, sakė, kad tyrimo rezultatai nuvylė, todėl hormoninio vaisto, kurį sudarė progesterono ir testosterono kombinacija, klinikiniai tyrimai nebebus tęsiami, nes institutas ir PSO nebeturi lėšų ištirti kitą medžiagų kombinaciją, sakė D. Colvardas.

Hormoninė kontracepcija vyrams, kuria siekiama blokuoti spermos formavimąsi, yra dažniausiai pastaruosius keturis dešimtmečius tiriamas vyriškos kontracepcijos metodas. Vienas vilčių teikęs bandymas, kuriame dalyvavo 1045 kinų vyrų (jiems buvo švirkščiami kitokie hormoniniai kontraceptikai), parodė, kad vaistai efektyviai stabdė spermos gamybą. Tačiau vaistus gaminusi kompanija „Zhejiang Xian Ju Pharmaceutical“ vėliau neatliko daugiau tyrimų ir nesiekė tarnybų aprobavimo.

„Mes iki šiol nematome didelio farmacijos kompanijų aktyvumo šioje srityje iš dalies dėl to, kad praeityje jos patyrė nesėkmių su produktais, kurie pirmiausia siekė hormoninio poveikio“, – sakė Vašingtone veikiančios grupės „Male Contraception Initiative“ vadovas Aaronas Hamlinas. Pavyzdžiui, Vokietijos farmacijos kompanija „Schering“ ir Nyderlandų kompanija „Organon“ 2002 metais kartu kūrė hormonines kontraceptines tabletes vyrams, tačiau vos po kelerių metų savo planų atsisakė.

Minesotos universiteto medicininės chemijos katedros vadovė profesorė Gunda Georg sako abejojanti, kad rinką pasieks hormoniniai kontraceptikai vyrams, ypač atsižvelgiant į nepavykusias pastangas sukurti tokius vaistus bei potencialų šalutinį poveikį. Pati profesorė tyrinėja nehormoninę vyriškos kontracepcijos priemonę – vaistą gamendazolį, kuris stabdo spermos formavimąsi. Nesubrendę spermatozoidų fragmentai rezorbuojami sėklidėse ir nepatenka į sėklą.

Su žiurkėmis atlikti tyrimai parodė, kad šis vaistas yra itin efektyvus, o jo poveikis yra grįžtamasis. G. Georg ketina atlikti bandymų su beždžionėmis, kad vėliau būtų galima atlikti tyrimų su žmonėmis. O kitas nehormoninis kontraceptinis metodas – „Vasalgel“ – su žmonėmis gali būti išbandytas jau šiais metais. Jį sukūrė „Parsemus Foundation“.

Tai polimerinis gelis, įšvirkščiamas į sėklinį lataką, kuriuo sperma keliauja iki varpos. Panaši priemonė tiriama ir Indijoje. Ji vadinasi RISUG, valdomas grįžtamasis spermos stabdymas. RISUG šiuo metu yra trečioje klinikinių tyrimų stadijoje, tačiau mokslininkai susiduria su problema, nes negali pritraukti pakankamai dalyvių.

„Parsemus Foundation“ įkūrėja ir vadovė Elaine Lissner sako, kad „Vasalgel“ efektyviai stabdė spermos gamybą triušių, beždžionių, babuinų ir šunų atvejais. Tačiau atliekant tyrimus su stambesniais gyvūnais mokslininkams buvo sunkiau panaikinti jo veikimą, todėl, anot Elaine Lissner, reikia daugiau tyrimų. Mokslininkai taip pat siekia sukurti ir nehormoninių kontraceptinių tablečių.

Londono karališkojo koledžo mokslininkų komanda tiria fenoksibenzaminą, kuris šiuo metu yra naudojamas gydyti aukštą kraujospūdį. Šis vaistas galėtų tapti ir vyrišku kontraceptiku, nes tai yra greitai veikiantis vaistai, kuris leidžia patirti orgazmą be ejakuliacijos. Tačiau kol kas jis tirtas tik su gyvūnais.

Indonezijoje mokslininkai atlieka tyrimus su tabletėmis, pagamintomis iš augalo justicia gendarussa. Klinikiniuose šio vaisto tyrimuose dalyvauja šimtai vyrų. Manoma, kad šis augalas stabdo tam tikro enzimo veikimą spermatozoido galvutėje, dėl ko susilpnėja spermatozoido galimybės įsiskverbti į kiaušinėlį.

Šiuo metu vyksta trečia klinikinių tyrimų fazė, tačiau mokslininkams teks pakartoti klinikinius tyrimus Jungtinėse Valstijose, kad vaistą aprobuotų JAV maisto ir vaistų administracija. Tuo tarpu Harvardo medicinos mokyklos ir Dana-Farberio vėžio tyrimų instituto mokslininkas Jamesas Bradneris aptiko junginį, kuris buvo pavadintas JQ1. Jis veikia kaip spermatozoidų gamybos ir judėjimo inhibitorius. Pelėms sušvirkštus šios medžiagos, gerokai sumažėja spermatozoidų gamyba. O nebeduodant šių vaistų, spermatozoidų skaičius vėl normalizuojasi.

J. Bradneris ir jo komanda mano, kad galiausiai bus galima sukurti tabletę, kuri leis pasiekti tokių pačių rezultatų. Tam, kad šie tyrimai pasiektų klinikinių tyrimų su žmonėmis fazę, reikia finansavimo, tačiau ekspertai sako, kad šiuo metu didžioji dalis lėšų yra skiriama moteriškai kontracepcijai ir reprodukcijai.

Vieną išeitį mato

Vilniaus klinikinės ligoninės gydytojas urologas Marius Anglickis pabrėžė, kad vyrų kontracepcija - labai įdomi tema.

„Hormoniniai kontraceptikai moterims sukėlė tikrą revoliuciją. Moterys galėjo pradėti mėgautis seksualiniu gyvenimu nebijodamos neplanuoto nėštumo. Visi tikėjosi greito panašaus preparato atsiradimo ir vyrams. Deja, visos pastangos sukurti hormoninį kontraceptiką vyrams nuo 1960 metų, kai pasirodė hormoninė kontracepcija moterims, buvo nesėkmingos“, - aiškino jis. Gydytojo teigimu, yra nemažai fiziologinių skirtumų tarp moterų ir vyrų.

„Moterims užtenka nedidelės hormono dozės, kuri leidžia kiaušialąstes apgauti. Imituojamas nėštumas, todėl nebevyksta ovuliacija. Tuo tarpu vyro organizme spermatozoidai gaminami nepertraukiamai, todėl nėra panašių mechanizmų, kurie sustabdo jų gamybą. Norint sustabdyti spermatozoidų gamybą vyro organizme reikia didelių hormono dozių. Tai sąlygoja dažnas pašalines reakcijas“, - pasakojo pašnekovas.

M. Anglickis atkreipė dėmesį, kad nemažai pradėtų klinikinių studijų ir buvo nutraukta dėl rimtų pašalinių reakcijų ar savižudybių.

„Kitas vyrų kontracepcijos minusas, kad spermatogenzė trunka apie 90 dienų, todėl nustojus vartoti kontraceptikus vyras dar tris mėnesius yra nevaisingas, ko nėra naudojant moteriškus kontraceptikus. Kitas aspektas, kurį kėlė daugelis tyrimų, ar vyrai bus pakankamai socialiai atsakingi vartoti kontraceptikus ir ar moterys jais pasitikės? Dėl visų šių priežasčių patikimiausiais ir populiariausiais kontracepcijos metodais vyrų tarpe išlieka vazektomija bei prezervatyvų naudojimas“, - teigė gydytojas urologas.

Vazektomija, kaip žinote, yra chirurginė intervencija, galinti sąlygoti pašalines reakcijas. „Deja, vaisingumo atstatymas po vazektomijos yra sudėtingas ir ne visada galimas, todėl labai daug vilčių teikia preparatų, užblokuojančių spermos išsiveržimą, klinikiniai tyrimai. Vaisto suleidimas trunka keletą sekundžių, o norint panaikinti jo veikima užtenka suleisti preparato, tirpdančio pirmąjį, ir atstatančio sėklinio latako vientisumą“, - paaiškino pašnekovas.