Mokslo ir technologijų pasaulis

Jauniausiai ortopedo traumatologo Andriaus Žukausko pacientei vos 19-a, tačiau dažniausiai pas jį apsilanko tie, kurie jau atšventė 65-ąjį gimtadienį.

Nors daugelis mano, kad didžiausias sąnarių priešas – senatvė – ir nieko čia nepadarysi, stambių sąnarių (klubo ir kelio sąnario) endoprotezavimo operacijas daugiau kaip 20 metų atliekantis medikas tikina priešingai – susirūpinę savo svoriu galime pasiekti neįtikėtinų rezultatų ir atitolinti vizitą pas gydytoją.

„Daug žmonių tikrai išvengia operacijų, tik apie tai reikia galvoti iš anksto – nepriaugti svorio, pakankamai judėti, teisingai maitintis, palaikyti sveiką gyvenimo būdą. Visgi didžiausia rykštė – antsvoris, tampantis pagrindine kelio ir klubo artrozių priežastimi. Žmogaus organizmas yra linkęs kompensuoti antsvorį tam tikrą laikotarpį. Pacientas ilgą laiką svėrė daugiau kaip šimtą kilogramų, bėdos nematė, bet po, pavyzdžiui, 15-20 metų, viskas pasikeičia. Kompensaciniai rezervai išnaudoti, suriečia skausmas. Tai – daugelio savęs nepriežiūros, nejudėjimo rezultatas“, - pripažįsta pašnekovas.

Atveja skausmas

Lietuvos endoprotezuotojų asociacijos ir gydytojų sąjungos narys A. Žukauskas dirba ir konsultuoja Druskininkų miesto ligoninėje bei Baltijos ir Amerikos klinikoje. Per metus jis atlieka 110-130 endoprotezavimo operacijų per metus.

Pas gydytoją pacientus dažniausiai atveja ne domėjimasis savo sveikata, o jau vaistais neįveikiamas skausmas.

„Pirmiausia - artroziniai pokyčiai, kurie atsiranda pablogėjus kraujotakai, medžiagų apykaitai, mažėja žmogaus judrumas, aplink sąnarį užauga įvairūs osteofitai – tai toks uždaras ratas. Mažas judrumas, apaugęs sąnarys, susidėvėjusi kremzlė nebemaitinama iš sąnarinio skysčio ir tada jau nebūna kitos išeities kaip keisti sąnarį.

Tačiau tai – ne greiti pokyčiai. Dar ilgą laiką iki tol žmogų kankina skausmas. Tik vėliau atsiranda šlubavimas, galūnių ilgio skirtumas (ten, kur pažeistas sąnarys, sutrumpėja koja). Aš tokį žmogų matau jau iš toli – iš jo eisenos aišku, kad jis – mano (būsimas) pacientas. Tai „priveda“ žmogų prie to, kad tenka nuolat vartoti priešuždegiminius vaistus, o tai sukelia naujas skrandžio ligas. Tik tada žmogus pasiryžta ateiti ir tik tada nebebijo operacijos“, - atvirai dėsto gydytojas.

Dažnai bent kiek aktyviau gyvenantis žmogus viename ar kitame gyvenimo etape susiduria su sąnario skausmais, pavyzdžiui, po intensyvesnės treniruotės, ilgesnio nubėgto atstumo. Tačiau nemalonūs simptomai organizmą po kelių parų apleidžia. Tuo metu, jei jau prasidėjęs artroziniai pokyčiai, skausmas taip lengvai neatsitraukia – jis tampa kasdieniu palydovu.

„Žmogus jau būna įpratęs, kad dieną „pratempti“ jam padės tik tabletė nuo skausmo. Kuo toliau, tuo priešuždegiminių vaistų reikia daugiau, o neretai pacientą ir naktį nuo menkiausio krustelėjimo pabudina nepakenčiamas skausmas“, - pasakojo specialistas.

Ko bijo chirurgai, o ko – pacientai

Pašnekovo teigimu, žmogus iki operacijos linkęs išnaudoti visas priemones, galinčios jį „išgelbėti“ nuo operacinio stalo. Ortopedas traumatologas sako nesantis prieš jas nusiteikęs.

„Viskas priklauso nuo individualaus atvejo. Tikrai nesakysiu, kad tik chirurgija – geriausia ir visiems tinkanti išeitis. Yra ir vaistų, ir liaudiškų priemonių, ir girnelės pakėlimo ar magnetinių juostelių – kai kuriems žmonėms tai padeda, bet tik tada, kol dar ne per vėlu. Geriau remtis ne nuogirdomis ir kitų rekomendacijomis, o su savo gydytoju pasitarti. Aš, pavyzdžiui, nesu natūralaus pagrindo papildų priešininkas. Jie vidurinėse ligos stadijose gali duoti teigiamos naudos“, - teigė pašnekovas.

A. Žukauskas tikino, kad normalu bijoti, vengti operacijos, tačiau tai ilgalaikės naudos neduos.

„Mes, gydytojai, net turime anekdotą, kad chirurgai bijo tų pacientų, kurie nebijo jų operacijos. Tai yra natūralu, baimė – natūralus jausmas, tačiau tai, ką šiandien gali pasiūlyti gydytojai turėtų juos tikrai nuraminti. Po operacijos didžioji dalis pacientų būna visiškai patenkinti padarytais rezultatais“, - pasakojo jis.

Tiesa, ne visi, užėję į jo kabinetą, iškart gulasi ant operacinio stalo – nemažai daliai pacientų gydytojas rekomenduoja sumažinti kūno svorį, keisti mitybą, didinti fizinį aktyvumą ar vartoti vienokius ar kitokius papildus.

Ortopedas traumatologas skaičiuoja, kad atlieka kone vienodai – tiek kelio, tiek klubo keitimo operacijų, tačiau būtent pastarojo svarba yra didesnė.

„Klubas, paprastai šnekant, yra svarbesnis, ypač žmogaus judėjimui. Jei šis sąnarys „sugenda“, jis ima riboti pagrindines kasdienes funkcijas, judesius, tokius kaip atsisėdimas, atsistojimas. Tuo metu kelias yra toliau nuo žmogaus centro, yra kiek mažiau svarbus. Kai jį skauda, žinoma, negerai, tačiau yra atvejų, kai pacientui tenka „uždaryti“ šį sąnarį, jo nebegali lankstyti, tačiau vis vien išsisuka, gyvena įprastą gyvenimą po artrodezės (sąnario panaikinimo operacijos). Su klubo sąnariu taip neišdegtų“, - aiškino jis.

Rentgenologinės šių ligų stadijos dažniausiai yra keturios. Operacija skiriama esant trečios ar ketvirtos stadijos. Gydytojo teigimu, anksti aptikus ligą ir poreikį operuotis, operacija gali būti daug lengvesnė ir judėjimo funkcijos sugrąžintos greičiau.

„Ateiti pas gydytoją reikėtų tada, kai skausmas jūsų neapleidžia kurį laiką, sunku judėti. Pasidarykite rentgenogramą, kreipkitės į ortopedą ir su juo aptarkite tolesnius veiksmus“, - patarė pašnekovas.

Operacija neišgelbės, jei nebus keičiamas gyvenimo būdas

Klubo arba kelio sąnario keitimo operacija dažniausiai padeda visiškai atkurti judrumą, atsikratyti skausmo ir pagerina gyvenimo kokybę. Šių tikslų pasiekti padeda dirbtiniai sąnarių endoprotezai.

„Jie gaminami gamyklose. Dažniausiai tai būna lydiniai – kobalto, chromo, nikelio arba kobalto, chromo ir molibdeno, ypatingai aukšto tankio polietilenas, keramika ar net polietilenas su vitaminu E, variantų daug. Šie gamykliniai sąnariai uždedami ant „sugedusio“ kaulo ir taip padaromas naujas, sąnarinis paviršius“, - proceso subtilybėmis dalinosi pašnekovas.

Paklaustas, kaip paciento organizmas reaguoja į tokį svetimkūnį, gydytojas patikino, kad dažniausiai – gerai.

„Yra tik pavieniai atvejai, kai žmogaus organizmas netoleruoja vieno ar kito metalo. Gerų ir labai rezultatų – apie 98 proc. visų protezavimo atvejų. Tai, sutikite, išties aukštas procentas. Tai yra ir dėl to, kad viskas medicinoje tobulėja. Aš šioje srityje dirbu jau daugiau kaip 20 metų, su daugeliu skirtingų gamintojų, įvairiomis sistemomis. Nuolat atsiranda vis progresyvesnių paviršių (pvz. keraminiai), medžiagų, implantų, kurie apsaugo nuo vėlesnių komplikacijų (minėtas paviršius su impregnuotu vitaminu E). Lietuvoje protezavimo kartą pradėjo (dabar jau) profesorius Narūnas Porvaneckas – apie tokias išmones mes dar tik skaitėme, girdėjome, kad toli kažkur vyksta. O šiuo metu mums tai vos ne kasdienybė čia, Lietuvoje. Šis progresas naudingas tiek pacientui, tiek gydytojui“, - tikino A. Žukauskas.

Tačiau naujasis, kad ir koks „išmanus“ protezas būtų, ilgai netarnaus, jei žmogus neprisižiūrės svorio, gyvenimo būdo.

„Jei žmogus „nenormaliai“ nutukęs, kartais net tenka atidėti operaciją. Po operacijos žmogui visada pabrėžiame, kad jei jis nesilaikys reikiamo režimo ir mūsų reikalavimų, sąnarys gali išklibti, komplikuotis“, - pabrėžė pašnekovas.

Kiekvieną mėnesį Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai atnaujina informaciją, kiek laiko įvairiose ligoninėse tenka laukti sąnarių endoprotezavimo operacijų. Matydami, kuriose gydymo įstaigose eilės mažesnės, pacientai turi galimybę pasirinkti kurią nors iš jų. Kita vertus, tai skatina ligonines labiau konkuruoti, t. y. atlikti daugiau operacijų. Šioje lentelėje nurodomas laikotarpis (mėnesiais), kurį pacientas laukė nemokamo endoprotezo konkrečioje ligoninėje. Nuoroda čia.

A. Žukauskas teigė pastebintis, kad eilės, laukiant sąnario keitimo operacijos, trumpėja.