Marsas be alaus nepasiekiamas? Į orbitą jau siunčiamos miežių sėklos - kosminis alus bus visiškai kitoks, nei alus Žemėje
|
©AB InBev Budweiser kitą savaitę į orbitą siunčia miežių sėklas. Tai – tik pradžia bandymo virti alų ne tik Žemėje Praeitą pavasarį Budweiser paskelbė planus tapti būsimų Marso kolonistų alumi. Kompanija šį didžiulį aludarystės žingsnį turėtų žengti gruodžio 12 d, kai SpaceX Falcon 9 raketa iškels Budweiser miežių sėklas iš Kanaveralo kyšulio Floridoje į Tarptautinę kosmoso stotį. Sėklos, maža TKS atsargų papildymo misijos dalis, yra Anheuser-Busch (Budweiser tėvinės kompanijos) bandymas atlikti stotyje du naujus eksperimentus siekiant ištirti, kaip miežių sėklas veikia mikrogravitacija, o taip pat, ar šio sėklos komose sudygs. Mėnesį truksiantys eksperimentai, atliekami, bendradarbiaujant su ne pelno siekiančiu Mokslo pažangos kosmose centru, yra pirmoji dalis Anheuser-Busch pastangų geriau perprasti nežemiškų aplinkų poveikį alaus daryme naudojamiems ingredientams. Kaip alus bus verdamas už Žemės ribų? Marso gravitacija, sudaranti vos trečdalį žemiškosios, paveiks alaus daryme naudojamus ingredientus – vandenį, ryžius, miežius, mieles ir apynius. Naujieji du eksperimentai – gera pradžia, norint išsiaiškinti, kaip kosmosas veiks miežius. NASA jau neblogai ištyrė nesvarumo poveikį mielių augimui. Mielės gali išlikti tik labai siaurame temperatūrų diapazone, bet kadangi tai užtikrinti nėra labai sudėtinga, kol kas nepanašu, kad mikrogravitacija keltų problemas mielėms (turint galvoje šių vienaląsčių mikroorganizmų dydį, ar tiksliau mažumą, tai nelabai stebina). Tuo tarpu apynių – kaip ir kitų žemiškų augalų, – auginimą Marse komplikuoja šviesos poreikis, tad, veikiausiai reikės dirbtinio apšvietimo. Kitas kabliukas – vanduo. Nors pasaulis skysto vandens Marso paviršiuje atradimą pažymėjo dar 2015 metais, manoma, kad tas nedidelis kiekis, srovenantis paviršiumi, yra itin druskingas. Naudojant jį alui, skonis būtų itin nemalonus, tad išmintinga būtų tą vandenį nudruskinti (taip pat elgtis reikėtų ir naudojant vandenį kokiam nors kitam tikslui, pavyzdžiui, atsigėrimui). Skonis bus tas klausimas, kurį aludariai turės išspręsti, virdami kosminį alų. Astronautai maiste naudoja aštrius padažus, nes dėl gravitacijos trūkumo kūno skysčiai užpildo nosies kanalus ir neleidžia normaliai jausti skonio. Marse šis efektas bus ne toks ryškus, kaip kosmose, bet lengvesnio alaus skonis Raudonojoje Planetoje tikriausiai bus dar lengvesnis. Net jei Budweiseriui pavyks visus šiuos iššūkius išspręsti, liks dar vienas: puta. Žemės gravitacija ir slėgis užtikrina tinkamą burbuliukų veikimą, kad šie iš pradžių pakiltų, o paskui nusileistų. Marso atmosferos slėgis šios užduoties neatliks, tad gėrimas gali būti gerokai labiau putotas, nei tikėjotės. Negana to, silpnesnė Marso gravitacija taip užtikrintai skysčių pilve žemyn netrauks, tad gali tekti raugėti daugiau, nei esate pratę. Kokių galų taip vargintis ir padaryti įmanomą alaus gamybą Marse? Žmonės fermentavo alų nuo civilizacijos priešaušrio. Tai seniausias žinomas alkoholinis gėrimas. Niekaip nesutiksime su ateitimi kosmose be jo – ypač Marse, kur taip pragariškai šalta ir sausa. Neel V. Patel Daugiau:Beer in space: A short but frothy history ▲
| ||||||
| ||||||