Mokslo ir technologijų pasaulis

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paliepė šalies kosmoso agentūrai NASA vėl pasiųsti amerikiečius į Mėnulį, pirmąkart nuo 1972 metų, ir pradėti ruoštis būsimoms kelionėms į Marsą.

„Šįkart mes ne vien įsmeigsime savo vėliavą ir paliksim savo pėdsaką“, – D. Trumpas sakė per naujos kosmoso politikos direktyvos pasirašymo ceremoniją Baltuosiuose rūmuose.

„Sukursime pagrindą tolesnei misijai į Marsą ir galbūt kada nors – į daugelį toliau esančių pasaulių“, – pridūrė jis.

Direktyva ragina Nacionalinę aeronautikos ir kosmoso administracija suintensyvinti pastangas skraidinti žmones į tolimąjį kosmosą. Ši politikos kryptis turi potencialo suvienyti žmones abiejose JAV politinio spektro pusėse.

Vis dėlto dokumente liko nepaminėtas daugiausiai ginčų keliantys ir opiausi kosminių tyrimų programos klausimai: biudžetas ir terminai.

Kosmoso politikos ekspertai sutinka, kad bet koks mėginimas pasiųsti žmones į Marsą, kurio orbita nuo Žemės yra nutolusi vidutiniškai 225 mln. kilometrų, reikalautų milžiniškų techninių pastangų ir brangiai kainuotų.

JAV astronautai apsilankė Mėnulyje per kelias „Apollo“ misijas 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais.

1969 metų liepos 20-ąją amerikietis astronautas Neilas Armstrongas (Nilas Armstrongas) tapo pirmuoju žmogumi, žengusiu ant Mėnulio paviršiaus.

D. Trumpas, pasirašęs direktyvą dalyvaujant Harrisonui Schmittui, vienam paskutiniųjų amerikiečių, vaikščiojusių Mėnulyje prieš 45 metus, pareiškė, kad „šiandien pažadame, jog jis nebus paskutinis“.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo geriau žinomas kosmoso veteranas Buzzas Aldrinas, antrasis Mėnulyje išsilaipinęs žmogus ir uolus būsimų kosmoso misijų gynėjas, bet D. Trumpas jo savo kalboje nepaminėjo. Bet tai turbūt nėra nieko keisto, prisiminus šią vasarą pasaulį prajuokinusį vaizdo įrašą: kalbant Amerikos prezidentui Buzz Aldrin demonstravo keisčiausias mimikas.

D. Trumpas ir viceprezidentas Mike`as Pence`as, vadovaujantis atnaujintai Nacionalinei kosmoso tarybai, anksčiau yra pažadėjęs, kad Mėnulio tyrimai bus tęsiami, bet beveik jokių kitų detalių nepateikė.

Kaip bebūtų, naujausią pareiškimą pasveikino NASA vadovo pareigas einantis Robertas Lightfootas. Administratorius sakė, kad jo agentūra „tikisi palaikyti prezidento direktyvą“ ir „strategiškai derina mūsų darbą, kad grąžintume žmones į Mėnulį, nukeliautume į Marsą ir atvertume tolimąsias Saulės sistemos sritis“.

„Svajojame plačiai“

Buvęs JAV prezidentas George`as W. Bushas taip pat žadėjo pasiųsti amerikiečius į Mėnulį pagal 2005–2009 metais vykdytą programą „Constellation“.

Tuo metu planuota, kad šis projektas kainuos 100 mlrd. dolerių, ir tikėtasi, kad pirmasis astronautų išsilaipinimas turėtų įvykti 3-o dešimtmečio pabaigoje.

2009-aisiais tuometis prezidentas Barackas Obama pripažino „Constellation“ per brangiu ir pernelyg panašiu į jau įvykdytas misijas. Jis atšaukė šią programą, kad dėmesys būtų sutelktas pastangoms 4-ame dešimtmetyje nuskristi į Marsą.

D. Trumpas pažadėjo, kad jo naujoji direktyva „iš naujo sutelks kosmoso programos dėmesį žmonių kelionėms ir atradimams“. Jis pridūrė, kad šis dokumentas „žymi svarbų žingsnį siekiant grąžinti Amerikos astronautus į Mėnulį pirmąkart nuo 1972 metų“

Naujų skrydžių į Mėnulį uždaviniai apims „ilgalaikius tyrimus“ mūsų planetos gamtinio palydovo paviršiuje ir jo naudojimą.

„Svajojame plačiai“, – pabrėžė D. Trumpas.

Jo administracija anksčiau surengė kelis susitikimus su bendrovės „SpaceX“ vadovu Elonu Musku ir internetinės prekybos milžinės „Amazon“ savininku Jeffu Bezosu, taip pat valdančiu kosminių technologijų bendrovę „Blue Origin“.

Baltųjų rūmų pranešime pripažįstama, kad vykdant kosmoso programą gali būti plėtojama partnerystė su kitomis valstybėmis ir privačiu verslu.

Jungtinės Valstijos „dirbs su kitomis valstybėmis ir privačiuoju sektoriumi, kad grąžintų astronautus į Mėnulį, plėtotų technologijas ir priemones pilotuojamiems skrydžiams į Marsą ir kitas vietas mūsų Saulės sistemoje“, sakoma pranešime.