Rasti „labai stiprūs įrodymai“, kad alkoholis žaloja DNR
|
Randama vis daugiau alkoholio vartojimo ir didesnės onkologinių susirgimų rizikos sąsajų – ir dabar JK mokslininkai tikina radę šio ryšio paaiškinimą. Naujame tyrime su pelėmis, tyrėjai išsiaiškino, kad alkoholis pažeidžia kraujo kamieninių ląstelių DNR. Tai atlieka cheminis junginys acetaldehidas ( CH₃CHO), alkoholio metabolizmo produktas. Kai acetaldehidas nesuskaidomas – pavyzdžiui, jei suvartotą alkoholio kiekį kūnui jau pernelyg sunku suskaidyti – jis kaupiasi ląstelėse. Būtent tada jis ima žaloti DNR, teigia Kembridžo universiteto MRC molekulinės biologijos laboratorijos tyrėjai. „Būtent kaip alkoholis sukelia pažeidimus, yra kontroversiškas klausimas,“ The Guardian pažymėjo tyrimo vyr. autorius Ketan Patel . „Šiame straipsnyje pateikiami labai stiprūs įrodymai, kad alkoholio metabolitai pažeidžia DNR [taip pat ir] visų svarbių kamieninių ląstelių, iš kurių formuojasi audiniai.“ Kad acetaldehidas pažeidžia DNR, buvo išsiaiškinta jau ir ankstesniais tyrimais, tačiau tyrimai būdavo atliekami su ląstelių kultūromis, ne gyvame kūne. Naudodami gyvus organizmus, mokslininkai gali stebėti kūno atsaką – tad šis pelių tyrimas buvo kritiškai svarbūs postūmis, padėjęs suprasti, kas vyksta. Pelėms buvo duodama praskiesto alkoholio (etanolio), o tada analizuojamos chromosomos ir atliekamas DNR nuskaitymas, taip siekiant išsiaiškinti genetinę žalą. Jie išsiaiškino, kad acetaldehidas ląstelėse gali pažeisti ir nutraukti DNR gijas, taip jas visam laikui pakeisdamas. Buvo naudojamos kamieninės kraujo ląstelės, nes jas lengva replikuoti prieš DNR analizę, o be to, kamieninės ląstelės gali paskleisti genetinius pažeidimus po visą kūną. Kūnas turi apsaugą nuo acetaldehido – grupę acetaldehido dehidrogenazės (ALDH) fermentų. Tinkamai veikdami, jie acetaldehidą neutralizuoja, paversdami jį acetatu, kurį kūnas gali panaudoti energijai. Norėdami išsiaiškinti, kaip ląsteles veikia susikaupęs acetaldehidas, komanda pelių genome atliko mutaciją, kuri neleido kraujo kamieninėms ląstelėms gaminti vieno iš tų fermentų – ALDH2. „Tose ląstelėse užfiksavome daugybę DNR pažeidimų. Buvo ištrintos DNR dalys, kai kurios – nutrauktos, kai kurios chromosomų dalys netgi pakeitusios savo vietą ir pertvarkytos,“ sakė Patel. ALDH2 neturinčių pelių ląstelės buvo pažeistos keturis kartus labiau , nei kontrolinių pelių su normaliu ALDH2 gaminimu. Antroji apsauga – remonto sistema, kai kūnas bando pataisyti DNR padarytą žalą. Bet kai kurie žmonės turi mutacijas, dėl kurių viena ar abi šios apsaugos sistemos neveikia. Pavyzdžiui, maždaug 540-ies milijonų Azijos gyventojų genome yra mutacija ALDH2 gene, o tai reiškia, kad jų kūnai acetaldehido perdirbti negali (tai yra vienas iš paraudimo išgėrus faktorių ). Tokią mutaciją turintys žmonės labiau rizikuoja susirgti stemplės vėžiu, sakė tyrėjai. O kai kurių žmonių DNR taisymą užtikrinančiose molekulėse yra klaidų, dėl to kūnas bando panaudoti kitus mechanizmus. „Mūsų tyrimas rodo, kad dėl kūno negebėjimo efektyviai skaidyti alkoholį gali būti labiau pažeidžiama DNR, taigi, didėja ir tam tikrų rūšių vėžio išsivystymo rizika pažymėjo Patel. „Bet svarbu atsiminti, kad alkoholio išvalymo ir DNR taisymo sistemos nėra tobulos ir alkoholis gali sukelti vėžį ir kitais būdais netgi tiems žmonėms, kurių apsaugos mechanizmai veikia tinkamai.“ Dabar komanda ketina ištirti, kodėl alkoholio vartojimas kai kurių rūšių vėžio išsivystymo riziką didina, o kitų – ne. Ankstesni tyrimai piešia nelinksmą paveikslą: aptiktas tarp alkoholio vartojimo ir didesnės rizikos susirgti burnos, gerklės, stemplės, balso stygų, krūties, kepenų ir dubens organų vėžiu, o netgi negausus gėrimas padidina mirtingumą. Tyrimas publikuotas Nature žurnale. Michelle Starr ▲
| ||||||
| ||||||