Mokslo ir technologijų pasaulis

Praeityje buvo įvairių šiurpių tradicijų. Viena iš jų - mažų berniukų kastravimas, siekiant užkirsti kelią lytiniam brendimui ir balso mutacijai. Laikotarpio autoriai žavėjosi kastratų balsais, tačiau išlikę įrašai rodo, kad jų dainavimas nebuvo tobulas. Štai kaip skamba paskutinio žinomo kastrato Alessandro Moreschi balsas.

Kastravimas, siekiant išsaugoti aukštą berniukišką balsą, paplito Italijoje 16 amžiuje. Yra žinoma, kad kastratai dainavo ir vienose iš pirmųjų operų, o vėliau neretai atlikdavo moterų vaidmenis. Berniukai šiam žiauriam likimui būdavo parenkami labai jauni, kol jų balsas dar buvo aukštas. Išgirdę gerai dainuojantį berniuką įvairūs dainininkų globėjai, mokyklos, chorai ar net patys tėvai atlikdavo kastraciją, taip užkirsdami kelią balso mutacijai. Operacija galėjo būti atlikta bet kurioje kaimo kirpykloje, pas kalvį ar net bažnyčioje - be anestezijos ir vaiko sutikimo. Užaugę vyrai vis dar turėdavo aukštus balsus, tačiau jų raumenų struktūra išlikdavo silpna, jie neturėjo lytinio potraukio ir dažniausiai būdavo silpnos sveikatos.

18 amžiuje ši praktika jau nebuvo tokia populiari, o 19 amžiaus pabaigoje buvo uždrausta. Manoma, kad vienintelis kastratas, kurį galima išgirsti dabar, yra Alessandro Moreschi. Jis gimė 1858 metais ir buvo kastruotas apie 1865-uosius. Bent jau taip manoma, nes tikroji data nėra žinoma. Moreschi pats prisistatydavo kaip kastratas, tačiau yra manančių, kad jį iš tikrųjų kamavo ligos, dėl kurių jis buvo kastruotas. Kad ir kaip ten buvo iš tikrųjų, 1873 metais jis tapo pirmuoju Laterano Šv. Jono bazilikos sopranu.

Vėliau, Moreschi buvo pakviestas į Siksto koplyčios chorą. Tai - Domenico Mustafà, kito žinomo kastrato nuopelnas, nes jis pastebėjo Moreschi galimybę ilgą laiką išlaikyti aukštas natas. Tuo metu chore buvo ir dar 6 kastratai. Nors tuo metu ši mada jau buvo benueinanti, kastratų buvo galima rasti daugelyje katalikiškų chorų.

Amžininkai pasakoja, kad Moreschi buvo labai geros širdies žmogus. Jo išvaizda nesiskyrė nuo kitų profesionalių dainininkų. Jis visą gyvenimą buvo apkūnus, bet turėjo plačią krūtinę. Ant jo veido, savaime aišku, nebuvo jokių užuominų apie barzdą. Kalbant jo balsas nebuvo toks aukštas kaip dainuojant - nežinant būtų sunku pasakyti, kad jam buvo atlikta kastracija.

Su amžiumi Moreschi vis sunkiau sekėsi dainuoti, o galiausiai to ir nereikėjo - jis buvo pakankamai pasiturintis vyras. Todėl išėjo į pensiją ir ramiai gyveno visai netoli Vatikano. Mirė būdamas 63 metų, tikriausiai dėl plaučių uždegimo. Tiesa, jo talentas buvo išsaugotas iki šių dienų.

1902 metais „Gramophone & Typewriter“ kompanijoje Romoje buvo įrašytos kelios Alessandro Moreschi dainos. Dar keli įrašai padaryti 1904-aisiais. Taigi, įrašų sesijos metu dainininkui jau buvo daugiau nei 40 metų.

Paklausykite jo atliekamos „Ave Maria“:

Nepaisant itin aukšto vyriško balso, ekspertai didelio talento neįžiūri. Teigiama, kad Moreschi sunkiai pataikydavo į natas, o ir taisyklingos dainavimo technikos negirdėti. Tačiau visko gali būti, kad tai buvo amžiaus pasekmė. O galbūt laikais, kai kastratų buvo vis mažiau, Moreschi buvo tiesiog pervertinamas.