Evoliucija gali sunaikinti mūsų gebėjimą toleruoti alkoholį (Video)
|
Tyrinėjant genomą, galima aptikti įdomių dalykų. Paaiškėjo, kad alkoholio netoleravimas – teigiamas dalykas ir evoliucinis spaudimas veikia šia kryptimi.
Tyrimai rodo, kad mes tebeevoliucionuojam o naujas tyrimas, publikuotas Nature Ecology and Evolution rodo, kad mums gali vystytis genas, sutrikdantis mūsų alkoholio toleravimą. Pensilvanijos universiteto tyrėjai analizavo maždaug
„Šis naujas tyrimas rodo, kad atranka buvo linkusi kai kuriuos genus tarp populiacijų padaryti panašius, kad padėtų žmonėms prisitaikyti prie nesenų mūsų ekologijos pokyčių” New Scientist sakė Johnas Hawksas iš Wisconsin-Madison universiteto. Tyrėjai pabrėžia penkis neseno pokyčio regionus. Tai glikoforino geno adaptacija – siejama su atsparumu maliarijai – Azijoje ir Afrikoje, regionuose, kur moskitų pernešamos ligos kelia didelę grėsmę sveikatai. Europoje komanda užfiksavo pagausėjimą genų, susijusių su aminorūgšties homocisteino, kurios dideli kiekiai gali sukelti širdies ligą, skaidymu. Tuo tarpu visose penkiose tirtose Afrikos populiacijose užfiksuoti pokyčiai gene, reguliuojančiame šlapimo pūslės kanalo padėtį ir, ne Afrikos populiacijose, yra dviejų iš neandertaliečių paveldėtų genomų teigiama atranka. Turbūt įdomiausia, kad yra pokyčiai alkoholio dehidrogenazės (ADH) genų pokyčiai, galintys pakeisti tai, kaip mes skaidome alkoholį. Dehidrogenazė yra alkoholį į acetaldehidą skaidantis fermentas. Būtent ši nuodinga cheminė medžiaga sukelia galvos skausmą ryte po audringo vakarėlio. Laimei, kūnas acetaldehidą geba gan greitai paversti kita, nenuodinga medžiaga acetatu ir po dienos ar panašiai, pasijaučiame geriau. Tačiau evoliucija gali surasti būdą įveikti žmonijos potraukį alkoholiui, sukurdama naujus ADH variantus, kurie pakeičia mūsų atsparumą svaigalams ir kūno gebėjimą acetaldehidą versti acetatu. Iš esmės tai reiškia, kad pasijustume blogai, suvartoję ir mažą alkoholio dozę. Kol kas šie genai aptikti tik Rytų Azijoje ir Vakarų Afrikoje, bet laikas parodys, kaip toli jie pasklis. Daugiau prognozių kaip žmonės atrodys ir elgsis ateityje pateikiama šiame AsapSCIENCE video: Rosie McCall Didžiausias tokio tipo tyrimas parodė, kad alkoholio vartojimas yra didžiausias demencijos rizikos faktorius
Tyrime konkrečiai ieškota alkoholio vartojimo sutrikimų poveikio, ir jame dalyvavo žmonės, kuriems diagnozuota protiniai ir elgesio sutrikimai ar lėtiniai susirgimai, kuriuos sukelia ilgalaikis kenksmingas alkoholio vartojimas. Iš Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) chronišką stiprų gėrimą apibrėžia kaip daugiau nei 60 gramų gryno alkoholio suvartojimą per dieną vyrams (4-5 kanadietiškos standartinės porcijos) ir 40 gramų (~ 3 standartinės porcijos) per dieną moterims. Kadangi tyrimu atrastas tokio stiprus sąryšis, autoriai spėja, kad alkoholio sukeltos demencijos naštą turėtų palengvinti stebėjimas, ilgų gėrimų nutraukimas, ir alkoholio vartojimo sutrikimų gydymas. „Tyrimas rodo, kad stiprus gėrimas ir alkoholio vartojimo sutrikimai yra svarbiausias demencijos rizikos faktorius, ir ypač svarbus demencijoms, atsirandančioms iki 65 metų amžiaus, ir lemiančioms priešlaikinę mirtį,“ sako tyrimo bendraautorius ir CAMH Protinės sveikatos politikos tyrimų instituto direktorius Dr. Jürgen Rehm. „Alkoholio sukelto smegenų pažeidimo ir demencijos galima išvengti ir žinomos efektyvios prevencijos priemonės gali sumažinti priešlaikinių demencijos sukeltų mirčių skaičių.“ Dr. Rehmas nurodo, kad alkoholio vartojimo sutrikimai tikėtiną gyvenimo trukmę sumažina daugiau nei 20 metų, ir demencija yra viena iš dažniausių tokių žmonių mirties priežasčių. Ankstyvosios demencijos atsiradime ryškus pasiskirstymas pagal lytį. Nors dauguma demencijos pacientų buvo moterys, beveik du trečdaliai (64,9%) ankstyvosios demencijos pacientų – vyrai. Alcoholio vartojimo sutrikimai taip pat buvo susieti su visais kitais nepriklausomais demencijos išsivystymo rizikos faktoriais. Tarp kintamų rizikos faktorių tokie kaip tabako rūkymas, aukštas kraujo spaudimas, diabetas, blogesnis išsilavinimas, depresija ir klausos praradimas. Tai rodo, kad alkoholio vartojimo sutrikimai prie demencijos išsivystymo gali prisidėti ne vienu būdu. „Kaip psichiatras geriatras, dažnai matau alkoholio vartojimo poveikį demencijai, kai alkoholio vartojimo sutrikimų gydymas jau pernelyg vėlyvas, kad pagerintų kognityvines funkcijas,“ pastebi CAMH viceprezidentas Dr. Bruce Pollock. „Gėrimo problemų stebėjimas ir mažinimas, bei alkoholio vartojimo sutrikimų gydymas turi prasidėti daug anksčiau, pirminėje sveikatos priežiūroje.“ Tyrimo autoriai taip pat pažymėjo, kad tyrime įtraukti tik sunkiausi alkoholio vartojimo sutrikimo atvejai – kai buvo taikyta hospitalizacija. Tai gali reikšti, kad dėl tebesančios pranešimo apie alkoholio vartojimo sutrikimus stigmos, ryšys tarp lėtinio stipraus gėrimo ir demencijos yra dar stipresnis. Centre for Addiction and Mental Health ▲
| ||||||||
| ||||||||
