Mokslo ir technologijų pasaulis

Kenijoje netikėtai pasirodė nemenkas žemės plyšys, paskatinęs ekspertų diskusijas, esą gali būti, jog Afrikos žemynas skyla į dvi žemės mases.

Skelbiama, jog plyšys vis gilėja, o prie to prisideda Kenijos Naroko apygardą merkiantys smarkūs lietūs. Šiuo metu plyšio ilgis siekia kilometrą, informuoja forbes.com.

Netikėtas atsiradęs gilus plyšis ekspertų įvardijamas kaip akivaizdus įrodymas, jog Afrikos žemynas skyla. Pagrindinė hipotezė, kodėl vyksta šis procesas, yra po žeme esantis vadinamasis karštasis žemės mantijos laukas (angl. superplum). Būtent dėl jo Afrikos žemynas rytiniame kontinento krašte skyla į dvi dalis. Laimei, procesas vyksta labai lėtai, ir jam prireiks milijonų metų, kol žemės pluta pakankamai suplonės ir įsmegs.

Žemyno pasidalijimas į dvi dalis nėra kažkoks neįprastas retas reiškinys. Būtent po tokio pasidalijimo susiformavo Atlanto vandenynas. Nors faktą, jog šiuo metu šis procesas vyksta Afrikoje, mokslininkai žino jau gana seniai, jie ilgą laiką niekaip negalėjo įvardyti jo priežasties. Sukaupti moksliniai tyrimai leidžia daryti išvadą, jog rytiniame Afrikos žemyno krašte Žemės plutą iš apačios graužia ir lydo karštasis mantijos laukas.

Didžiulis trūkis Kenijoje video siužete

Būtent šis karštasis laukas suformavo Rytų Afrikos lūžių sistemą (EARS) – sistemą, siejamą su Afrikos žemyno skilimu. Rytų Afrikos Lūžių slėnis, susiformavęs vykstant Afrikos žemyno skilimo procesams, driekiasi daugiau nei 3 tūkst. kilometrų nuo Adeno įlankos iki Zimbabvės. Lūžio procesai, prasidėję prieš maždaug 25 mln. metų, galiausiai sukurs dvi atskiras kontinentines mases, susietas atitinkamai su Somalio ir Nubijos tektoninėmis plokštėmis. Skilimas kiekvienais metais pagilėja vos keliais milimetrais, tad galutinio atsiskyrimo galima tikėtis tik po milijonų metų.

Ekspertai sako, kad plyšys tapo gerai matomas dėl to, jog jį nuplovė smarkios liūtys, o ne dėl to, jog staiga procesas įgavo pagreitį.

Po milijonų metų rytinis Afrikos žemyno kraštas atsiskirs nuo likusio žemyno – susidariusiame tarpe susiformuos nedidelė gana sekli jūra. Skilimo procesui tęsiantis ir toliau, Žemė Indijos vandenyne suformuos naują salą. Ją greičiausiai sudarys Etiopijos, Somalio, Kenijos ir Tanzanijos dalys.