Mokslo ir technologijų pasaulis

Būdami nuolat žeminami, žmonės nebenori aktyviai reikštis socialiniuose tinkluose, todėl interneto balsų ir nuomonių įvairovė laipsniškai mažėja. Ir neatrodo, kad ši tendencija sloptų, portalo bbc.com rubrikoje „Future“ rašo britų žurnalistė, knygų autorė Gaia Vince. Įprastoje kasdienėje aplinkoje daugelis mūsų su nepažįstamaisiais bendraujame mandagiai ir pagarbiai. Tačiau internete staiga tampame visiškai kitokie. Kodėl?

Pyktis socialiniuose tinkluose plinta labai greitai

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad žinutės, kuriose yra moralizuojančių ar emociškai įkrautų žodžių, socialiniuose tinkluose sklinda sparčiau negu kitos: kiekvienas toks žodis tikimybę, kad žinute bus pasidalyta, padidina 20 proc.

„Turinys, kuriuo išreiškiamas ir skatinamas pyktis, yra platinamas gerokai aktyviau“, – teigia Jeilio universiteto (JAV) psichologijos profesorė dr. Molly Crockett. Tai, ką sukuriame internetinėje erdvėje, yra „ekosistema, atsirenkanti patį pikčiausią turinį ir gyvuojanti platformoje, kurioje kaip niekur kitur paprasta tą pyktį išlieti“.

Priešingai negu realiame gyvenime, internetinėje erdvėje praktiškai nėra asmeninės rizikos su kuo nors susiremti ar kam nors atsiverti tiesiogiai. Ir tai labai veikia. „Jei ką nors nubaudi už tai, kad nusižengė normai, kitų akyse automatiškai atrodai labiau vertas pasitikėjimo, todėl gali skleisti savo moralumą liedamas pyktį ir bausdamas tuos, kurie nesilaiko normų“, – aiškina M. Crockett.

„Iš realaus gyvenimo, kuriame savo reputaciją galite pasikelti tik to žmogaus akyse, kuris tą akimirką atsitiktinai yra šalia jūsų, perėję į virtualų pasaulį, kuriame transliuojate visam savo socialiniam tinklui, asmeninę grąžą už savo išreikštą pyktį keliskart pasididinate“, – tęsia ji.

Pasitenkinimo jausmą dar labiau sustiprina paspaudimai „patinka“. Socialiniuose tinkluose pykčio reiškimas virsta įpročiu. „Įprotis yra toks dalykas, kai kažką darai negalvodamas apie padarinius“, – sako M. Crockett.

Iš kitos pusės, internetas suteikia galimybę marginalizuotoms, mažiau įtakos turinčioms grupėms į dienos šviesą iškelti tuos dalykus, apie kuriuos paprastai vengiama kalbėti.

Žaidimų kūrėjai jau sugalvojo, kaip spręsti netinkamo elgesio problemą

Atlikus vieną eksperimentą paaiškėjo, kad užgaulaus rasistinio turinio kiekį, nukreiptą į juodaodžius socialinių tinklų naudotojus, galima reikšmingai sumažinti atsakymų į užgaulius komentarus rašymui panaudojant botus su baltaodžių profilio nuotraukomis. Tipinis boto atsakymas į rasistinio pobūdžio komentarą būtų: „Klausyk, žmogau, atsimink, kad yra žmonių, kuriuos tokie tavo žodžiai labai skaudina“. Pakanka pamėginti tokiems komentatoriams sukelti kad ir nedidelę empatiją, ir noras rašinėti rasistinius komentarus jiems sumažėja kone iki nulio ištisoms savaitėms.

Kitas būdas spręsti netinkamo elgesio internetinėje erdvėje problemą – sukurti tam tikrą socialinių bausmių sistemą. Žaidimų bendrovė „League of Legends“ šiuo tikslu įdiegė žaidėjų drausminimo funkciją „Tribunal“. Matydami, kad kuris nors žaidėjas elgiasi netinkamai, kiti žaidėjai gali jį nubausti. Bendrovės duomenimis, taikant šią priemonę per metus „reformuota“ 280 tūkst. žaidėjų. Rašinio autorės G. Vince nuomone, žaidimų kūrėjai galėtų įdiegti ir priešingą funkciją – socialinio paskatinimo už gerą elgesį. Tai, pasak jos, padėtų žaidėjams atrasti tam tikrus bendradarbiauti skatinančius elementus ir plėtoti bičiuliškus tarpusavio santykius.

Kornelio universiteto (JAV) Informacijos mokslų katedros profesoriaus Christiano Danescu-Niculescu-Mizilio tyrimų sritis – komentarai po interneto portaluose skelbiamais straipsniais. Jis išskiria du pagrindinius trolinimo katalizatorius: tai socialinių mainų aplinka (kaip elgiasi kiti naudotojai) ir mūsų nuotaika. „Jei jums šiandien prasta diena arba, pavyzdžiui, pirmadienis, jūs atitinkamoje situacijoje būsite labiau linkęs trolinti, – teigia jis. – Šeštadienio rytą jūs būtumėte malonesnis.“

Surinkęs pakankamą kiekį duomenų, be kita ko, ir iš žmonių, kurie anksčiau užsiiminėjo trolinimu, Ch. Danescu-Niculescu-Mizilis sukūrė algoritmą, gebantį 80 proc. tikslumu prognozuoti, kam internetinėje erdvėje gali kilti grėsmė įsipainioti į užgaulaus komentavimo srautą. Tai leistų padaryti taip, kad, pavyzdžiui, savo komentarą atitinkamas naudotojas galėtų paskelbti tik po tam tikro laiko. Specialisto teigimu, jei žmonėms bus sudarytos sąlygos dukart pagalvoti prieš kažką parašant, socialinių mainų aplinka pagerės visų joje esančiųjų atžvilgiu: bus mažiau galimybių pamatyti kitus besielgiant netinkamai, o tai savo ruožtu privers ir mus pačius susimąstyti prieš padarant ką nors netinkamo.

Internete – tik tekstas, ir tai nėra gerai

G. Vince teigimu, nors daugeliui iš mūsų yra tekę internetinėje erdvėje susidurti su netinkamo ar net žiauraus elgesio apraiškomis, vis dėlto dažniausiai socialinis turinys yra bendradarbiaujamojo pobūdžio, o kylantis moralinis pasipiktinimas nukreipiamas būtent į neapykantą skatinančius komentarus. Neseniai britų tyrėjų atliktas tyrimas, kuriuo siekta pažvelgti į antisemitizmo apraiškas tinkle „Twitter“, atskleidė, kad įrašais, kuriais reiškiama kritika antisemitinio turinio žinutėms, dalijamasi kur kas aktyviau negu pačiomis antisemitinėmis žinutėmis. Ypač stiprią neapykantą skleidžiantys įrašai yra apskritai ignoruojami arba jais dalijamasi tik labai siaurame rate. Panašu, kad tikslas pasiektas net ir be botų pagalbos, pastebi G. Vince.

Vertėtų atminti, toliau dėsto ji, kad mūsų tarpasmeniniai santykiai vystėsi ištisus tūkstantmečius, kol tapo tokie, kokie yra dabar, o socialinė žiniasklaida gyvuoja viso labo 20 metų. „Realiame gyvenime bendrauti mums padeda tokie dalykai kaip veido išraiška, kūno kalba, balso tonas ir t. t., – aiškina Ch. Danescu-Niculescu-Mizilis. – Tačiau internete kalbamės tik per tekstą. Manau, nereikėtų stebėtis, kad nesugebame rasti tinkamo būdo diskutuoti ir sutarti internete.“

Siekdami patobulinti savo elgseną virtualioje aplinkoje, ateityje galėtume išmokti pasitelkti tam tikrus subtilius signalus, skaitmeninius fizinių išraiškų atitikmenis, kurie padėtų sušvelninti diskusijos toną. Na, o nenorintiems veltis į internetinius pykčius patartina pasistengti išlikti ramiems. Neskubėkite atsikirsti. Blokuokite neapykantos kurstytojus arba paprasčiausiai nekreipkite į juos dėmesio. O jei jau negalite susilaikyti nepakomentavę, bent jau pasiūlykite jiems liautis užgaulioti. Jei reikia, pasikalbėkite su šeimos nariais ir artimaisiais – paaiškinkite jiems, kas vyksta, ir paprašykite jų jums padėti. Darykite ekrano nuotraukas ir praneškite apie netinkamą elgesį atitinkamoms socialinių tinklų tarnyboms. Jei sulaukiate grasinimų fiziniu smurtu, praneškite policijai.