Mokslo ir technologijų pasaulis

„SpaceX“ ir kai kurios kitos privačios kosmoso agentūros ketina jau visai greitai į Marsą pasiųsti žmones. Kelionė būtų ilga ir pavojinga, bet būtina, jei norime pažinti raudonąją savo kaimynę. Tačiau kaip kelionė į dar niekada neaplankytą planeta paveiktų žmogaus organizmą? Kas nutiktų su mūsų raumenimis?

Iš tiesų, net nereikia sakyti, kad poveikis būtų neigiamas. Žmogaus kūnas ilgos evoliucijos metu buvo pritaikytas gyventi specifinėse aplinkose sąlygose - Žemėje. Todėl tokie kardinalūs pasikeitimai tikrai turėtų neigiamos įtakos žmogaus organizmui. Tačiau kas iš tiesų gresia? Galbūt žinios, surinktos darant eksperimentus Tarptautinėje Kosminėje Stotyje padėtų išvengti blogiausio?

Naujas tyrimas atskleidė, kad išsilaipinimas Marse būtų kur kas didesnis iššūkis nei prieš tai manyta. Galimai net metus truksianti kelionė gali sukelti pokyčius, kurie išsilaipinimą labai apsunkintų. Visų pirma, fizinio aktyvumo trūkumas per tuos vienerius metus žmones susilpnintų. Prie to dar pridėkite žinomą mikrogravitacijos poveikį - sumažintą kaulų tankį - ir gausite receptą nesėkmei. Žinoma, žmonės jau dabar gyvena mikrogravitacijos sąlygomis, tačiau neaišku, ar erdvėlaivyje į Marsą bus sudarytos tokios geros sąlygos sportuoti kaip Tarptautinėje Kosminėje Stotyje. Aišku, kad nors kokie treniruokliai ten privalo būti.

Kita potenciali problema gali būti hipoksija. Erdvėlaivis bus uždara erdvė, tačiau oras turės būti perdirbamas. Visgi, nebent bus sukurta kokia nors ypatinga ventiliavimo sistema, anglies dvideginio koncentracijos padidėjimas yra neišvengiamas. Mokslininkai teigia, kad tai dar labiau prisidės prie žmonių raumenų silpnėjimo ir trukdys sportuoti.

Taigi, panašu, kad žmonės į Marsą nukeliaus šiek tiek nusilpę fiziškai ir, tikriausiai, psichologiškai. Beje, nereikėtų pamiršti, kad Marsas žmonėms nebus galutinė kelionės stotelė - jie tikriausiai pasisukioję Raudonojoje planetoje pasuks atgal į Žemę. Kaip teigė Elonas Muskas - erdvėlaivis yra per brangus, kad jį būtų galima tiesiog palikti kitoje planetoje. Taigi, astronautai patirs didžiulį psichologinį smūgį, kuomet suvoks, kad tai - ne kelionės pabaiga, o tik vidurys, ir laukia dar ilgas laikas erdvėlaivyje, kol jie sugrįš į daugmaž normalų gyvenimą Žemėje.

Gravitacija Marse taip pat yra silpnesnė, todėl raumenys, tikėtina, ir toliau silps. Tai kokias išeitis siūlo mokslininkai? Visų pirma, kurti gerą ventiliacinę sistemą erdvėlaivyje ir ten sukurti kiek įmanoma geresnes gyvenimo sąlygas astronautams. Antra, turi būti sukurti specialūs treniruokliai, kurie treniruotų visus kūno raumenis. Juk silps ne tik kojų ir rankos, bet ir pirštai, kaklas, sėdmenys, pilvo raumenys ir taip toliau. Galiausiai, bus reikalingas didžiulis psichologinis pasiruošimas ir kruopšti astronautų atrankos procedūra - psichologinis kandidato profilis turėtų tapti vienu iš esminių kriterijų atrenkant pirmuosius žmones, kurie aplankys Marsą.