Jeffas Bezosas dar prieš tapdamas „Amazon“ vadovu organizuodavo keistus pokalbius dėl darbo - kai kurių klausimų tiesiog neįmanoma atsakyti!
|
Jeffas Bezosas, turtingiausias pasaulio žmogus ir „Amazon“ vadovas, yra pasakęs: „Jau mieliau pasikalbėčiau su 50 kandidatų ir nei vieno nepriimčiau, nei įdarbinčiau netinkamą žmogų“. Tokia mąstysena vienas garsiausių pasaulio verslininkų pasižymėjo dar kai dirbo investicijų valdymo bendrovėje „D.E. Shaw“. Daugelis didžiųjų technologijų bendrovių pasižymi keistomis darbuotojų priėmimo procedūromis. Daugelis kandidatų į administracines pareigas turi sudalyvauti ne viename pokalbyje ir atsakyti į pakankamai suktus klausimus. Tiesa, galvosūkių dabar technologinės įmonės jau atsisako, nes jie dažnai yra per daug sukti ir nedaug pasako apie kandidato gabumus, intelektą ir nusiteikimą. Jeffas Bezosas dar net nebūdamas „Amazon“ vadovu teikė pirmenybę sudėtingai darbuotojų atrankai, net jei ji kainavo didelius pinigus ir brangų laiką. Žinoma, pirmajame etape kandidatai užimti aukštas pareigas „D.E. Shaw“ kompanijoje būdavo atrenkami pagal pateiktas paraiškas su gyvenimo aprašymais ir, kartais, motyvaciniais laiškais. Vėliau atrinkti kandidatai turėjo susirinkti kompanijos biure Niujorke. Čia jų laukė visa eilė skirtingų pokalbių su skirtingais žmonėmis. Žinoma, specialistai, kurie kalbino kandidatus, buvo atsakingi už tas sritis, kurioms tuo metu reikėjo darbuotojų. Įprasti darbininkai, neužimsiantys atsakingų pareigų, būdavo atrenkami paprasčiau. Tuo tarpu kandidatai į administracijos darbuotojus visą dieną praleisdavo biure, atsakinėdami į labai keistus klausimus. Pavyzdžiui, ar galėtumėte greitai žodžiu pasakyti, kiek reikės žaidimų, kad paaiškėtų turnyro, kuriame užsiregistravo 5623 dalyviai, nugalėtojas? Nors tai skamba kaip matematinis klausimas, toks jis anaiptol nėra. Iš pašnekovų tikimasi logiškų klausimų ir pasvarstymų. Potencialiems darbuotojams būdavo pateikiami ir dar keistesni klausimai. Pavyzdžiui, kiek fakso aparatų yra JAV? Vėlgi, tikslaus atsakymo jie žinoti negalėjo, tačiau turėjo sugebėti pademonstruoti loginį mąstymą ir problemų sprendimo įgūdžius. Įdomu tai, kad ši darbuotojų atrankos procedūra buvo tiesiogiai perkelta ir į „Amazon“ kur ilgą laiką kandidatai buvo trikdomi pačiais įvairiausiais galvosūkiais ir užduotimis. Tačiau net ir pateikus gerus atsakymus atranka nesibaigia. Tuomet kandidatai turi pateikti nuomonę apie pokalbio vykdytojų nusiteikimą - jie turi atsakyti, ar atranką vykdantys „Amazon“ darbuotojai yra linkę juos įdarbinti. Nežinia, kam naudojama ši informacija, bet manoma, kad tai parodo žmogaus optimizmą bei gebėjimą perskaityti kitų emocijas. Po visų šių procedūrų atrankos vykdytojai susirenka į pasitarimą, kuriame balsuodami nusprendžia, kas bus priimtas, o kas - ne. Bezosas visada skatina pagalvoti, ar naujas darbuotojas kelia bendrą kompanijos lygį. Tai yra, ar jis yra geresnis nei vidutinis dabartinis „Amazon“ darbuotojas. Bezosas prieš priimant naują darbuotoją skatina pagalvoti apie tris pagrindinius klausimus: 1. Ar jums patinka šis žmogus? Tik su žmonėmis, kurių asmenybės jums patinka, bus lengva dirbti. 2. Ar šis žmogus pagerintų grupės darbo efektyvumą? 3. Kurioje srityje jis galėtų tapti žvaigžde? Na, o tuomet telieka pranešti gerą žinią atrinktiems darbuotojams. O visi likę, nors iš praleido visą dieną „Amazon“ biure ir nepasiekė norimo rezultato, turi keliauti namo. | ||||||
| ||||||