Mokslo ir technologijų pasaulis

Kuo vyresni tampame, tuo dažniau ima atrodyti, kad laikas pradeda eiti greičiau. Panašu, kad iš tikrųjų viskas yra netgi atvirkščiai: bėgant laikui, mūsų dienos Žemėje darosi vis ilgesnės. O visa tai dėl Mėnulio įtakos mūsų planetos rotacijai, skelbia businessinsider.com.

Tik nevertėtų pernelyg įsijausti ir jau planuoti, kaip galėsime ilgiau pamiegoti. Naujas tyrimas atskleidė, kad Žemės ir Mėnulio ryšys egzistuoja jau 1,4 milijardo metų, ir nustatė, kad prieš tiek metų para truko tik 18 valandų.

Tai reiškia, kad žmonija per tuos metus išlošė šešias valandas arba vidutiniškai po 0,00001542857 sekundės per metus.

Priežastis gana paprasta: Mėnulis nuolatos, nors ir labai lėtai, jau 1,4 milijardų metų nuo mūsų tolsta. Kuo arčiau buvo Mėnulis, tuo Žemės rotacija vykdavusi greičiau.

„Mėnuliui tolstant, Žemė ėmė elgtis tarsi dailiojo čiuožimo sportininkė, kuri, skėsdama rankas, sukasi aplink savo ašį vis lėčiau ir lėčiau“, – sako Viskonsino-Madisono universiteto mokslininkas Stephenas Meyersas.

Jo vadovaujama mokslininkų komanda naudojasi metodu, pavadintu astrochronologija, siejančia geologinius duomenis su astronomine teorija. Ji leido sėkmingai rekonstruoti Žemės ir Saulės sistemos sistemą.

Šiuo metu Mėnulis nuo Žemės tolsta maždaug 3,82 centimetrų per metus greičiu. Mokslininkai seniai nustatė, kad Mėnuliui – 4,5 mlrd. metų, bet jeigu mes, skaičiuodami dabartinį tolimo greitį, ekstrapoliuotume tai, kas buvo prieš 1,5 milijardų metų, paaiškėtų, jog Mėnulis galėjo būti taip arti Žemės, jog būtų planetos gravitacinių jėgų suplėšytas į gabalus.

Praeityje Mėnulis nuo Žemės tolo kiek lėčiau, o tai reškia, kad didėja per metus mums tenkantis laiko kiekis.

Tai reiškia, kad mokslininkų išvados, jog mūsų dienos per metus pailgėja apie 0,000018 sekundės, vis dar aktualios.