Kaip rašytojai semiasi įkvėpimo? Nuo 50 kavos puodelių per dieną iki horizontalios padėties, bet tai, ką sugalvojo Victoras Hugo, yra sunkiai pakartojama
|
Rašytojai ieškojo ir įkvėpimo, ir drausmės
©Jonathunder (CC BY-SA 3.0)| https://commons.wikimedia.org Rašytojai visais laikais naudojo įvairias rašymo technikas ir paisė tam tikrų įpročių. Kokių? Pavyzdžiui, rašyti lovoje. Lovos rašytojų grupei priklausė Markas Twainas, Marcelis Proustas, Woody Allenas, George`as Orwellas. Trumanas Capote save vadino „visiškai horizontaliu autoriumi“. Kita alternatyva – rašymas stovint. Šiai grupei priklausė Ernestas Hemingway, Charlesas Dickensas, Virginia Woolf, Philipas Rothas ir kiti. Rusų rašytojas Vladimiras Nabokovas atskiras scenas užsirašydavo kortelėse, kurias dėdavo į specialias dėžutes. Šis metodas jam leido rašyti nenuosekliai ir prireikus keisti scenų eiliškumą. Honore de Balzacas kūrybingumą skatindavo kava. Jis išgerdavo maždaug 50 puodelių per dieną. Vis dėlto mažai kas galėtų pranokti garsųjį Victorą Hugo. Jis rašė būdamas... be drabužių. Tam, kad disciplinuotai atsidėtų darbui prie „Paryžiaus katedros“, V. Hugo paprašė tarno suslėpti visus jo drabužius – kad neliktų menkiausios galimybės išeiti iš namų. Esama rašytojų, kurių koncentracijai reikalingas vaizdas į sieną, kitiems padeda kybojimas žemyn galva. Taigi, kol nekelia grėsmės gyvybei, visos priemonės geram rezultatui tinkamos. | ||||||
| ||||||
