Mokslo ir technologijų pasaulis

Savo klestėjimo laikais senovinis Teotihuakano miestas, kurį dabar žinome kaip Meksiką, buvo vienas iš judriausių pasaulio miestų, kuriame gyveno 125 tūkst. žmonių.

Niekas tiksliai nežino, kur dingo jo klestintys gyventojai, tačiau atradus slaptą tunelį ir salę po Mėnulio piramide atsirado naujų hipotezių, kaip ši senovinė mezoamerikietiška kultūra galėjo matyti savo galutinį tikslą.

„Šie dideli aukojimo (ritualų) kompleksai yra dvasinė Teotihuakano miesto ašis, – sako archeologė Verónica Ortega iš Meksikos Nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto (INAH). – Visi žmonės manė, kad tai civilizacijos meka, todėl tai, kas galbūt bus rasta viduje, gali padėti atskleisti, kokie buvo senovės metropolio santykiai su kitais Mezoamerikos regionais.“

Oficialiame 2017 m. pranešime tyrėjai iš Meksikos nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto ir Meksikos nacionalinio autonominio universiteto pristatė naujus atradimus, rastus po Mėnulio piramide, kuri buvo pastatyta trečiajame mūsų eros amžiuje.

Naudodami elektrinės varžos tomografijos metodą, kuris leidžia tyrinėti ir nubraižyti po žeme esančias struktūras, mokslininkai aptiko 15 m pločio salę, esančią apie 8 m gylyje po žemės paviršiumi.

Kol kas nėra žinoma, kokia buvo salės paskirtis, bet tyrėjai spėja, kad tai galėjo būti laidojimui skirta erdvė, kurioje buvo atliekamos šventos apeigos.

Archeologų komanda rado ne tik salę, bet ir tunelį, jungiantį erdvę su senovinio miesto Mėnulio aikšte – manoma, kad tai galėjo būti kelias į „pomirtinį pasaulį“, kur Teotihuakano gyventojai pagal savo tikėjimą mirtimi ir pomirtiniu gyvenimu atnašavo aukas.

V. Ortegos teigimu, ankstesnių piramidės archeologinių tyrinėjimų metu buvo rasti tuneliai su griaučiais ir, kaip spėjama, atnašautomis aukomis – objektais su žaliuoju akmeniu, tarp jų vėriniais ir mozaikomis.

„Todėl logiškai mąstant kažkas panašaus gali būti išlikę ir podirvyje“, – sako V. Ortega.

Jei tolesnių archeologinių kasinėjimų metu paaiškės, kad tunelis buvo skirtas laidojimo ritualams atlikti, šioms masyvioms piramidžių struktūroms, kurios tyrinėjamos šimtus metų, bus priskirta dar viena funkcija.

„Šis atradimas patvirtintų, kad Teotihuakano gyventojai savo didžiulėse šventyklose vykdė apeigas, o jų funkcija buvo imituoti pomirtinį pasaulį“, – sakė V. Ortega.