Mokslo ir technologijų pasaulis

Tamsiai raudonas pigmentas, išdegintas saulės, eroziją patyrusios linijos, sunkiai įžiūrimos gipso tekstūroje – bet gerai pasistengus, galima įžiūrėti veidą, kadaise puošusį senovinę krikščionišką krikštyklą Izraelyje. Ir vaizdas nėra toks, prie kokių esame įpratę.

Dauguma istorinių Jėzaus atvaizdų atitinka gerai mums pažįstamą modelį, vaizduojantį ikonoklastinę Kristaus išvaizdą. Tačiau naujas radinys yra vienas ankstyviausių Kristaus vaizdų – ir Joshuą iš Nazareto mums rodo visiškai kitokį.

Archeologai patį piešinį užfiksavo dar trečiajame praėjusios amžiaus dešimtmetyje – jis buvo trumpai apibūdintas sename žurnale – bet dėl apgailėtinos būklės radinys iki šiol nebuvo sulaukęs atitinkamo dėmesio. Tiesą sakant, vaizdas toks išblukęs, kad net ir šiuolaikiniai istorikai turėjo problemų kažką įžvelgti.

„Bet nutiko taip, kad buvau tinkamu metu, tinkamoje vietoje ir dar stovėjau tinkamu kampu, kuriuo krito šviesa – kad staiga pamatyčiau akis, – pasakoja Emma Maayan-Fanar iš Haifos universiteto. – Tai buvo Jėzus, jo paties krikštijimo metu – žvelgiantis į mus“. Archeologai pasistengė ir sukūrė apytikslį vaizdą, kaip galėjo atrodyti pilnesnis ir ryškesnis vaizdas.

Pamirškite barzdą ir ilgus plaukus, įprastus vakarietiškos kultūros ikonografijoje. Jaunuolis piešinyje yra švariai nusiskutęs, ilga nosimi ir garbanotais plaukais. Aplink Jėzaus figūros likučius išlikę pigmentai išduoda, kad šalia buvo nupieštos ir kitos svarbios religinės asmenybės.

Turint omenyje, kad piešinys rastas aukštai krikštyklos apsidoje (skliaute), labai tikėtina, kad scena vaizduoja Jėzaus krikštą. Pernai buvo pranešta ir apie sąlyginai netoli rastą kitą piešinį, vaizduojantį gerokai vyresnio amžiaus Kristų. Deja, figūros piešinyje galva neištvėrė laiko išbandymų, tad išliko tik kelios piešinio detalės.

Abu piešiniai puošia senovinio Shivta miestelio, esančiame pietiniame Izraelyje, šventyklų sienas. Įkurtas prieš daugmaž 1800 metų, Shivta, tikėtina, buvo išaugęs iki visai stambaus žemdirbių kaimo, o vėliau greičiausiai buvo tapęs ir populiaria piligrimystės vieta. Bet nors archeologai rausėsi po šventyklos griuvėsius ilgiau nei šimtmetį, niekas tiksliai negalėjo pasakyti tikslios datos, kada ši buvo pastatyta.

Bet net jei jau ir džiūgaujate, kad tai yra pats seniausias – todėl tiksliausias – Jėzaus atvaizdas, turėkite omenyje, kad jis nupieštas vis tiek po geros poros šimtmečių nuo Kristaus mirties, tad jo tikslumas taip pat nėra itin patikimas, rašo „Science Alert“.

Pačios šventyklos, tikėtina, yra dar jaunesnės. Skaičiuojama, kad savo klestėjimo viršūnę gyvenvietė buvo pasiekusi daugmaž V-VII a. – prieš pat momentą, kai miestelio populiacija artėjant arabų invazijai ėmė mažėti. Bet nors tai ir ne pats tiksliausias Jėzaus atvaizdavimas, mokslininkai džiaugiasi dėl kitko: šis piešinys yra toks scenas, kad gali būti pirmąja priešikonoklastine krikštynų scena, kol kas rasta Šventojoje Žemėje. O ginčas, ar Jėzus tikrai taip galėjo taip atrodyti, savo amžiumi ne ką nusileidžia pačiam piešiniui.

Rašoma, kad ankstyvojo VI a. tekstuose buvo intensyviai ginčijamasi, kokią šukuoseną turėjo Kristus. Lengva galvoti, kad Kristus turėjo tipišką Vidurinių Rytų gyventojo išvaizdą – bet iš tiesų tai nelabai ką pasako: tokie šiuolaikiniai fiziologiniai požymiai, kai tamsios akys ir trumpesni plaukai galėjo būti ne tokie jau ir įprasti senoviniais laikais – genetiškai jau išnykusios populiacijos šiame regione klajojo be perstojo.

Vienintelis dalykas, kuris aiškus iš daugybės apibūdinimų iš visų amžių ir viso pasaulio – Kristus atrodo taip pat, kaip ir jo pasekėjai – apimant aprangos stilių, kultūrinę patirtį ir kita. Kas reiškia, kad tokie piešiniai iš tiesų labiau pasakoja apie juos sukūrusius dailininkus, o ne nupieštą subjektą.